„Jei ir yra kažkokios diskusijos, tai apie didžiųjų koalicijos partnerių deleguotus ministrus“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kalbant apie mūsų ministrus, abiem ministrais mes pasitikime, jokių abejonių dėl jo tinkamumo tęsti darbus ir baigti šią kadenciją ministrų pareigose mes neturime“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Politikė įsitikinusi, kad pagrinde diskusijos tarp šalies vadovo ir ministrės pirmininkės šiuo metu vyksta dėl švietimo ministro posto.
„Mano vertinimu, jei ir yra diskusijos, tai pirmiausiai apie švietimo ministro postą, kurį šiuo metu laikiniai dengia socialinių reikalų ministrė Monika Navickienė. Ši sritis tikrai yra problemiška ir reikia priimti kažkokius sprendimus. Čia yra premjerės prerogatyva siūlyti ir ji, matyt, artimiausiu metu tai padarys“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad G. Nausėda laikosi pozicijos, jog verta kritiškai peržiūrėti kadenciją baigiančios Vyriausybės sudėtį. Šalies vadovas užsiminė, kad turi konkrečias pavardes ministrų, kuriuos, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus.
Tačiau valdantieji ir premjerė tokias prezidento intencijas vertina kritiškai. Dešiniųjų teigimu, apsispręsti dėl ministrų darbo turi Vyriausybės vadovė. Be to, pažymi jie, abejonių kelia raginimai keisti ministrus kai iki Vyriausybės ir Seimo kadencijos pabaigos liko keli mėnesiai.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Landsbergio kandidatūra į EK – rūpesčio imitavimas
Jeigu Laisvės partija nori, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas parlamente būtų sėkmingas, mažieji koalicijos partneriai neturėtų viešojoje erdvėje skelbti apie tariamus politinius mainus su konservatoriais, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Laisviečiams“ tikinant, kad šie palaikys užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į Europos Komisiją (EK) priklausomai nuo konservatorių paramos civilinei sąjungai, parlamento vadovė pabrėžia – tai nepriartina Seimo prie sunkiai kelią besiskinančio įstatymo priėmimo.
„Manau, kad visiems aišku, kad tai daugiau yra rūpesčio klausimu imitavimas, nes jeigu tu nori iš tikrųjų pasiekti rezultatą, tu neini į viešąją erdvę ir nepradedi sakyti, kad štai tokiu būdu mainysimės. Tai nėra, mano galva, rezultato siekimas. Tai labiau parodymas, galbūt ir savo rinkėjus mobilizuojant, kad štai, mes dar nepamiršome apie tą vieną klausimą, kurį žadėjome įgyvendinti per pirmąsias šimtą dienų“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tokie mainai per viešąją erdvę nepriartina prie rezultato – tas akivaizdu“, – pridūrė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad Laisvės frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas yra užsiminęs, jog „laisviečiai“ rems G. Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, vertindami tai, kaip konservatoriai „kovos“ už Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Mes kovosime už Landsbergio kandidatūrą tiek, kiek jie kovos už civilinę sąjungą“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ teigė politikas.
Laisvės partija ir anksčiau yra išreiškusi abejonių dėl G. Landsbergio kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius. Dar praėjusių metų rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie Laisvės partijos valdybos patvirtintą planą, kuriame aptarti veiksmai tuo atveju, jei koalicijos partneriai tinkamai neparems „laisviečiams“ ypač svarbaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Dokumente teigiama – jei įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, Laisvės partija „gali būti priversta“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į EK.
Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais.
Viešojoje erdvėje jau anksčiau spekuliuota apie tai, jog G. Landsbergis veikiausiai yra įvardijamas kaip realiausias kandidatas pakeisti šiuo metu kadenciją EK baigiantį komisarą Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką ir vandenynus.
Visgi, pats G. Landsbergis konkretaus atsakymo iki šiol nėra pateikęs – pernai lapkritį komentuodamas minėtus gandus ministras nurodė, jog tai jam nėra svarbiausias klausimas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Landsbergis apie galimybę V. Čmilytei-Nielsen kandidatuoti į EK: visos diskusijos turi teisę vykti
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir toliau neatskleidžia, ar svarstytų kandidatuoti į Europos Komisiją (EK). Politikas leidžia suprasti, kad diskutuoti galima apie įvairias kandidatūras, įskaitant ir koalicijos partnerių minimą Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
„Neturiu (atsakymo – ELTA) nei dėl savo ateities, nei dėl kitų ateičių. Manau, kad visos diskusijos turi teisę vykti ir viskas čia yra teisinga. O patys procesai prasidės kur kas vėliau. Dar ankstyva labai stadija“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Paklaustas, ar kandidatas į EK galėtų būti deleguotas ne iš konservatorių partijos, G. Landsbergis leido suprasti, kad galėtų būti svarstomi įvairūs variantai.
„Visi kandidatai šiandieną minimi yra potencialūs kandidatai tiek pat. Ką svarsto žiniasklaidos, tai yra tiesiog svarstymai“, – sakė konservatorius.
„Prasideda paprastai konsultacijos, tada yra konsultuojamasi su naujai išrinktu EK vadovu, premjerė sprendžia ir t.t. Tai yra tokie procesai, kurie nebūtinai vyks iš karto viešumoje“, – pridūrė jis.