„Nekomentuosiu (prezidento komandos – ELTA) retorikos, nes man šiek tiek ji jau primena Remigijaus Žemaitaičio vartojamus žodžius įvairiuose debatuose ir pasirodymuose“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Šią situaciją visais kampais nagrinėja teisėsauga, vyksta tyrimas, procesiniai veiksmai. Dabar, man atrodo, visi politikai, kurie komentuoja situaciją, vienaip ar kitaip turi išskaičiavimų – tie, kurie yra iš tos bendruomenės, bando kažkaip pateisinti, atsiriboti, o tie, kurie iš priešingos stovyklos – opozicija, galima ir Prezidentūrą priskirti – kuo labiau mėgina tą situaciją sutirštinti“, – pabrėžė ji.
Taip pat Seimo pirmininkė neslepia mananti, kad konservatoriams „Foxpay“ skandalas turės pasekmių.
„Kalbant apskritai apie politinę dedamąją šio skandalo, Monika Navickienė iš savo pusės politinę kainą jau sumokėjo, o ar pačiai konservatorių bendruomenei dar bus kažkoks efektas, žinote, politinę kainą nustato rinkėjas. Pamatysime. Tačiau be pasekmių tokie skandalai, kurie kažkiek paliečia, kažkiek persidengia, matyt, nepraeina nei vienai bendruomenei“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip antradienį „Žinių radijui“ kalbėdama apie „Foxpay“ skandalą pabrėžė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė – politinė atsakomybė dar nėra prisiimta, kadangi valstybė ir jos viešieji pirkimai suvaidino vaidmenį šioje istorijoje. Pasak jos, galima susidaryti vaizdą, kad galimai nusikalstamoje „Foxpay“ veikloje dalyvavo ne keli atskiri žmonės, o turtingų žmonių grupė.
„Galbūt čia ne „chebrytė“, o visa didelė, tais pačiais terminais kalbant, turtingų žmonių „chebra“. Su privačiais skrydžiais į Dubajų, prabangiais laikrodžiais ir automobiliais, dideliais grynaisiais pinigais. (...) Dalyvavimas valstybės viešuosiuose pirkimuose, sąsajos su įtakinga valdančiosios konservatorių partijos ministre ir esama Seimo nare (Monika Navickiene – ELTA) šią turtingos „chebrytės“ istoriją verčia vadinti vienu didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų“, – sakė ji.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams, tuo tarpu I. Trinkūnaitei pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o M. Navickas išleistas už užstatą.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
Įvertino didėjančias naujųjų Seimo narių algas
Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad nuo kitos kadencijos ženkliai padidintos Seimo narių algos ilgą laiką nebus keliamos.
„Tas pokytis buvo pribrendęs, galima svarstyti apie tai, kad toks dydis yra optimalus, bet manyčiau, kad dabar vėl ilgam laikui tos algos bus įšaldytos“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Situacija yra tokia, kad nuo 2008 metų nekilo Seimo narių atlyginimas. Ir manau, kad valstybės interesas yra, kad į Seimą norėtų eiti žmonės, kurie yra pasirengę, pavyzdžiui, palikti savo pakankamai gerai apmokamus darbus ir iškeisti juos į politiko karjerą, kuri ateina su pakankamai didele viešumo kaina, kitokiomis sąlygomis, kurios nebūtinai yra malonios“, – pabrėžė ji.
Naujai išrinkti Seimo nariai galės džiaugtis didesniais atlyginimais. Sprendimas kelti parlamentarų algas buvo priimtas šios Seimo kadencijos metu. Paprasto Seimo nario atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 3 608,4 eurų neatskaičius mokesčių, didės iki 6 248,9 eurų. Tuo metu Seimo komitetų pirmininkų atlyginimas didės nuo 4 036,2 iki 7 141,6 eurų neatskaičius mokesčių.
Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir parlamento vadovybei. Seimo pirmininko atlyginimas augs nuo 4 798,8 eurų iki 8 748,46 eurų neatskaičius mokesčių. Savo ruožtu pirmasis Seimo vicepirmininkas, šiuo metu „ant popieriaus“ gaunantis 4 315,2 eurų, gaus 7 677,22 eurų siekiantį atlyginimą. Tuo metu kitų Seimo pirmininkų pavaduotojų ir opozicijos lyderio darbo užmokestis sieks 7 498,68 eurų (šiuo metu 4 166,40 eurų).
Didės ir Seimo frakcijų seniūnų algos. Pavyzdžiui, daugiau kaip 40 parlamentarų turinčių frakcijų vadovai gaus 7 320,14 eurų (šiuo metu 4 073,4 eurų), o mažiausių frakcijų, kurias sudaro nuo 7 iki 10 narių, seniūnai – 6 605,98 eurų (šiuo metu 3 720 eurų).
Visgi naujiesiems Seimo nariams priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą nebebus mokamas.
Valstybės biudžeto planą vadina „kairuolišku“
Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina Vyriausybės pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą „ganėtinai kairuolišku“, vertinant jame skiriamą dėmesį socialiai jautrioms sritims. Ji teigia nemananti, kad netgi centro kairės daugumai suformavus naują valdančiąją koaliciją, dabar parengtas valstybės viešųjų finansų planas pasikeistų iš esmės.
„Apskritai dėl biudžeto esu komentavusi, kad jis į kampą įspraudžia pačius socialdemokratus, nes nelabai aišku kaip galima pagrįstai kritikuoti šį biudžetą dėl dėmesio socialiai jautrioms sritims. Tikrai jis yra ganėtinai kairuoliškas, socdemiškas ir, matyt, Vyriausybė sąmoningai tokį pateikė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Nepaisant visų pradinių komentarų, kažin, ar jis keisis esmingai, jeigu kitokia koalicija turėtų jį priimti“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė teigia, kad didžiausia jos vadovaujamos politinės partijos kritika valstybės biudžeto projektui yra dėl mažėjančio finansavimo šalies kelių priežiūrai ir tvarkymui. Pasak jos, jei nebus aiškaus plano didinti keliams skiriamą finansavimą, esama situacija tik blogės.
„Iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, ką esame pastebėję (...), visgi neadekvatu, kad finansavimas keliams dar labiau mažėja. Tai yra vienas iš prioritetų ir visi sutinka, kad situacija nėra tenkinanti ir ji tik blogės, jei nebus konkretaus įsiparegojimo didinti finansavimą, ir numatyta konkrečių priemonių jau dabar“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad šią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pateikė 2025–2027 m. valstybės biudžeto projektą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.