Debatai ir rinkimų kampanija: kas pasirodė geriausiai, o kas netikėtai nuvylė

Prezidento rinkimų kampanija eina į pabaigą, trečiadienį vyko priešpaskutiniai LRT kandidatų debatai. Kas sužibėjo, o kas nustebino itin prasta minčių raiška? Kas vengė veltis į diskusijas, nors tikėtasi, kad komunikuos aštriai? Kas pasirodė geriausiai? Į šiuos klausimus atsakė Delfi kalbinti politikos lauko stebėtojai, kurie apžvelgė tiek šiuos, tiek anksčiau vykusius debatus, o ir bendrai – rinkimų kampaniją. Jų matymas kiek išsiskyrė.

Trečiadienį LRT organizuotų debatų metu kandidatai diskutavo kultūros, žmogaus teisių ir švietimo temomis ir klausimais, kurie kiršina, priešina bei skaldo Lietuvos visuomenę.

Šeši prieš du

Rinkėjams, kuriems vertybiniai klausimai – prioritetiniai, po šių debatų šis tas galėjo paaiškėti apie kandidatus, galbūt, jie apsisprendė, už ką balsuos, bet nebūtinai, pažymėjo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, politologas Ignas Kalpokas.

„Po vakar dienos, aš manau, kristalizacija galėjo įvykti ir neįvykti. Buvo aiškus pasidalinimas – šeši prieš du praktiškai visais klausimais (I. Šimonytė ir D. Žalimas aiškiai pasisakė už Stambulo konvencijos ratifikavimą ir civilinės sąjungos ar civilinės partnerystės įteisinimą, kiti kandidatai laikėsi nuosaikiau arba visam tam prieštaravo – Delfi). Tai pasirinkimo ratas galėjo susiaurėti, bet nebūtinai iki galo išsikristalizuoti.