Teisėsauga nekomentuoja, ar šie incidentai gali būti Kremliui lojalių rusų provokacijos. Prie Rusijos ambasados apsilankęs LNK „Žinių“ žurnalistas pranešė, kad pirmadienį, prieš vidurdienį, iš policijos tyrimą perėmė prokuratūra.
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala Žinių radijui teigė, kad Kremliui dabar labiau skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimas į Lietuvą, o į įvykis prie ambasados esą dabar keliauja į antrą planą.
Tiesa, neatmestina, kad patys rusai galėjo organizuoti taip vadinamą netikros vėliavos provokaciją.
„Tokio scenarijaus atmesti negalime. Žinome Kremliaus provokatyvius veiksmus, kurie apima kartais ir vadinamąsias netikros vėliavos operacijas, kurias būna tarsi nukreiptos prieš Rusiją, bet iš tikrųjų yra skirtos Kremliaus tikslams pasiekti“, – teigė L. Kojala.
Tik šiuo atveju, pasak politologo, neturint jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai yra pats įtikinamiausias scenarijus, nes sunku matyti, kuo tai galėtų labai pasitarnauti Kremliui.
„Jis ir taip gali propagandoje skleisti tai, ką nori. Visų antra, tai savaime nėra labai išskirtinis įvykis, ta prasme, kad panašių incidentų matėme ir kitose NATO, ES valstybėse, pavyzdžiui, toje pačioje Suomijoje. Nes vis tik Kremliaus agresyvumas, akivaizdu, gali iššaukti ir kartais ne visai adekvačią reakciją“, – kalbėjo L. Kojala.
Tikslų gali siekti ir be tokių incidentų
Politologas neatmetė, kad tokio tipo incidentai gali būti Kremliaus panaudoti propagandai.
„Naudojant tai kaip argumentą, teigiant, kad Rusijos piliečiai yra nesaugūs. Jog bet kuri NATO valstybė, o ypatingai Baltijos šalys, yra pilnos nacių, kurios taikosi į Kremlių, būtent dėl savo ideologijos. Kad visa tai tik dar kartą patvirtina, jog reikalingi Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, tam, kad būtų apgintos rusakalbių, Rusijos piliečių ar bet ko kito teisės“, – sakė L. Kojala.
Tačiau politologas atkreipė dėmesį, kad tai yra dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų.
„Sunku matyti, kuo tai labai esmingai sustiprintų jų pozicijas ar argumentus. Bet, kol nėra labai konkrečių įrodymų, kol apie tai nekalba ir mūsų saugumo struktūros, turbūt turėtume manyti, kad kitos versijos yra įtikinamesnės“, – sakė L. Kojala.
Rusiją sunervino Vokietijos brigados atvykimas
Užsienio politikos ekspertas Rusijos erdvėje daug daugiau reagavimo pastebėjo į Vokietijos brigados karių atvykimą.
„Čia reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant ir Peskovą. Akivaizdu, kad jiems tai yra jautru. Tai dar kartą įrodo, kad Kremliaus agresyvumas iššaukia adekvačią ir apgalvotą NATO reakciją, stiprinant NATO rytinį sparną. Manau, kad kur kas jautresnis informacine prasme yra šis įvykis, o ne incidentas prieš ambasadą, kuris, kiek aš spėjau pastebėti, lyg ir nesusilaukė labai ypatingų aptarinėjimų viešojoje erdvėje“, – sakė L. Kojala.
Kalbant apie Vokietijos brigadą, pasak politologo, dabar jau rusai nieko negali padaryti.
„Rusija yra veiksnys, kuris atvėrė duris į Aljansą Suomijai ir Švedijai, valstybėms, kurios nesiekė narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai yra valstybė, kurios agresija dar 2014 m. atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje, prisiminkime NATO priešakinį batalioną. Ir dabar jos veiksmai iššaukė tai, jog netrukus, po kelerių metų, čia turėsime dislokuotą visą Vokietijos karių brigadą“, – kalbėjo L. Kojala.
Pasak politologo, tai buvo visiškai neįsivaizduojamas įvykis dar prieš trejus metus, kalbant iš Vokietijos ir net iš Lietuvos perspektyvos.
„Jis tampa realybe prieš mūsų akis, ir kaltininkas yra tik Kremlius“, – sakė L. Kojala.
Lietuviai užsiaugino storą odą
Politologas neabejojo, kad ateityje Rusijos provokacijos yra galimos, ir tam reikėtų ruoštis.
„Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų, įskaitant ir pranešimus neva Vokietijos kariai galėjo būti įvykdę nusikaltimus Lietuvoje, įskaitant ir prieš mažamečius. Tokiu būdu buvo bandoma diskredituoti mūsų sąjungininkus, paskleisti nerimą, abejonę ir mūsų šalies piliečių tarpe, kad tas dislokavimas galbūt mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą“, – sakė L. Kojala.
Tačiau, politologo manymu, tas melas atsitrenkia į sieną, kuri yra mūsų visuomenės atsparumas.
„Manau, kad per dešimtmečius užsiauginome storą odą, ir suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti“, – sakė L. Kojala.
Skeptiškai vertina gandus dėl Kazachstano
Politologas skeptiškai įvertino nutekintą informaciją esą kitas Kremliaus kitas taikinys galėtų būti Kazachstanas.
„Nelabai realu šiuo metu. Kremlius tikrai neturi pajėgumo atverti dar vieną karo frontą, bet plačiąja to žodžio prasme, aš manau, tai rodo silpnumą, nes ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai ta prasme, kad neprisideda prie taikomų sankcijų. Bet Kremlius nebegali net ir tų kadaise buvusių artimų valstybių išlaikyti savo orbitoje minkštosiomis priemonėmis“, – sakė L. Kojala.
Tad ne veltui, pasak laidos pašnekovo, prasideda diskusijos, kad gali tekti naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir, galbūt, prieš Sakartvelą, ir tęsti brutalią agresiją prieš Ukrainą.
„Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai yra iliustravimas, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja“, – kalbėjo L. Kojala.
Visą LNK pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia: