„Mane truputėlį neramina JAV pozicija. Ukrainiečiai per pastarąsias keletą savaičių labai efektyviai atakavo Rusijos gilumoje esančią kritinę infrastruktūrą. Kalbu apie naftos perdirbimo gamyklas. (…) Bet JAV spraudžia Ukrainą, kad ji to daryti negali. Rusija gali griauti Ukrainoje, ką tik nori. Mes, Vakarai, jiems pakankamai ginklų neduodame, ir dar draudžiame jų pačių pajėgumais (naikinti objektus Rusijoje – „Delfi“)“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas kalbėjo Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Jis pažymėjo, kad ukrainiečiams kritiškai svarbu mažinti Rusijos naftos pajėgumą.
„Tai yra tiesiogiai susiję su karu, su kuru, kuris atkeliauja į frontą. O amerikiečiai, dabar pas juos yra rinkiminis periodas, ir Bideno administracija sako, kad negalima taip daryti, „jūs čia demokratinė valstybė, ir jums taikomi aukštesni standartai“. Matomai, Bideno administracija bando įtikti savo rinkėjams, nes kritinės infrastruktūros, kuri susijusi su naftos produktų perdirbimu, atakavimas yra tiesiogiai susijęs ir su naftos kainomis“, – kalbėjo V. Malinionis.
Ekspertas sutinka su vertinimais, kad, jei Vakarai neparems pakankamai, Ukraina pralaimės.
„Ukrainos kantrumo ribos irgi nėra begalinės. Jau ir taip matome, kad ji iškentėjo turbūt daugiausiai, kiek įmanoma įsivaizduoti. Parama yra labai reikalinga“, – sakė V. Malinionis.
Net ir Trumpas nebe taip gąsdina
Žvelgiant į dabartinę situaciją, ekspertui net Donaldo Trumpo galimas laimėjimas nebeatrodo toks nerimą keliantis.
„Visi bijo Trumpo atėjimo, bet gal Trumpas bus net ir geriau nei Bideno administracija. Jie ir be to 60 mlrd. paketo turi kuo paremti. Jie turi nenaudojamų „Abrams“ tankų, F-16 lėktuvų, „Patriot“ sistemų, amunicijos. Tai yra tie resursai, kuriems nereikia jokio finansavimo. Jie ginklų turi, ir gali paremti. Bet kažkodėl Bidenas šito nedaro. (…) Aš jo pradedu nebijoti, nes blogiau nei prie Bideno nebus, gali tik geriau būti, arba taip pat“, – svarstė V. Malinionis.
Trumpo taikos plano Ukrainai ekspertas nesureikšmino, ir vadino priešrinkiminėmis kalbomis.
„ Kol kas tai nėra sprendimas. (…) Tos žinutės nėra labai geros, jos klausosi šlykščiai. Bet tikėkimės, kad, kai laikas prieis prie sprendimų, bus kitaip“, – sakė V. Malinionis.
Pasak atsargos pulkininko, mąstydami strategiškai, JAV ekspertai ir daugelis politikų, ypač iš respublikonų pusės, supranta, kad Ukrainos pralaimėjimas Amerikai bus tik žala.
„Nes tai atriš rankas Kinijai. JAV praras hegemoniją pasaulio policininko vaidmenyje, pasaulis ir JAV nugarmės į dar didesnį chaosą“, – teigė V. Malinionis.
Vis dėlto šitoje vietoje jis prisiminė Čerčilį, kuris yra sakęs, kad „amerikonai visada priims teisingą sprendimą, bet tik po to, kai išbandys visus netinkamus prieš tai“.
„Tai reiškia, kad su amerikiečiais draugaujant reikia šarvuotis kantrybe, išlaukti, ir daryti žingsnius, kad jie darytų taip, kad jiems būtų naudinga, o ne žalinga“, – sakė V. Malinionis.
Pajaunino galimybes mobilizuoti jaunesnius
Ketvirtadienį Ukrainos parlamentas priėmė atnaujintą Mobilizacijos įstatymą. Atsargos pulkininkas atkreipė dėmesį, kad jis įgalina Ukrainą mobilizuoti dvejais metais jaunesnius žmones. Anksčiau buvo nuo 27 metų, dabar – nuo 25 metų.
„O tai reiškia, kad Ukraina papildomai gali padidinti savo mobilizacinį resursą maždaug 200 tūkst. karių. Tai yra ženkli parama, nes Rusija generuoja gyvąją jėgą, ji ją praranda. Ukraina be abejo irgi patiria nuostolius. Plius kariai yra ir rotuojami, ir sužeidžiami. Tas resursas yra reikalingas“, – sakė V. Malinionis.
Tačiau kartu jis pažymėjo, kad ir Vakarams reikia telkti pastangas, kad gyvosios jėgos padidinimas galėtų būti paremtas ginkluote, priešingu atveju Ukraina patirs didelius nuostolius.
„Mes su tuo karu galime žaisti labai ilgai. Manau, kad reikia paremti Ukrainos pastangas“, – teigė V. Malinionis.
Liko išspręsti dar vieną labai svarbų klausimą
Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova atkreipė dėmesį, kad priėmus įstatymą liko neišspręstas demobilizacijos klausimas.
„Vienas iš pagrindinių poreikių kaip tik ir yra atidėtas, tai yra demobilizacija. Nes žmonės, kurie kariauja nuo karo pradžios, savanoriai ir šauktiniai, – viskas atidedama neaiškiam laikotarpiui, ir tai yra problematiška, kadangi žmonėms sunku ne tiek fiziškai, bet gal daugiau psichologiškai. Karas nėra toks lengvas dalykas mums, išaugusiems taikoje.
Buvo sunku prisitaikyti prie apšaudymų, bombardavimų. O, kada žmonės kariauja fronto linijoje, tai net mes negalime įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus karo zonoje“, – sakė D. Makarova.
Pasak Ukrainos lietuvės, demobilizacijos išimtas iš įstatymo, ir bus ruošiamas atskiras įstatymas.
„Tas truks tris keturis mėnesius. Kokios ten bus sąlygos, kol kas iš viso apie tai negalime pasakyti“, – sakė D. Makarova.
