Partnerystė – tik tarp vyro ir moters? O gal ir du vyrai arba dvi moterys turėtų galimybę įteisinti savo santykius? Lietuvos gyventojų nuomonės dėl to toliau išsiskiria.
„Aš suprantu dėl visokių juridinių dalykų, tai čia yra faktas, tą reikėtų padaryti. Bet taip pat suprantu, kad turbūt yra ir kitų būdų, nebūtinai per partnerystę“, – sakė Vilniuje kalbinta moteris.
Kita pašnekovė sakė, kad ji yra tolerantiškai įvairioms santykių rūšims.
„Man netrukdo. Kiekvienas žmogus atsako pats už save“, – sakė moteris.
Kitas pašnekovas buvo skeptiškas.
„Dievas sukūrė vyrą ir moterį, kad tęstų giminę. Jeigu bus taip, tai, kas tada gausis? Pasaulis skils per pusę“, – sakė vyras.
Bando problemą spręsti per Konstitucinį Teismą
Išsiskiria ir politikų požiūriai. Laisvės partija nuo pat pradžios mėgino Parlamente įstatymu įteisinti partnerystę, tačiau Seimo daugumos įtikinti nepavyksta.
„Tas ilgainiui vestų ir į vienalytes santuokas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Turime tą praktiką kitose Europos valstybėse“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas.
Teisingumo ministerija pradėjo paieškas, kaip išvengti partnerystei nepalankaus Seimo, ir planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą. Esą jis turėtų išaiškinti, ar partnerystės instituto nebuvimas neprieštarauja Pagrindiniam valstybės įstatymui.
„Yra keliami atitikties Konstitucijai du klausimai. Visų pirma, Civilinis kodeksas numato partnerystę tik tarp vyro ir moters. Keliamas klausimas, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Juolab, ką mes matome iš Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimų, valstybė narė, tai yra ir Lietuva, privalo užtikrinti kažkokią alternatyvą vienos lyties poroms“, – sakė E. Dobrowolska.
Tuo metu Seimo vicepirmininkas P. Saudargas šį EŽTT sprendimą supranta taip, kad jis nenurodo šio klausimo išspręsti per santuoką arba partnerystę.
Be politinės valios sprendimų nebus
Lygių teisių gynėjai tikina, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų žingsnis į priekį. Tačiau be politinės valios nieko nebus.
„Ne Konstitucinis Teismas rankas kilnoja Seime. Politikai turėtų prisiimti atsakomybę, ir politikai turėtų pakelti tas rankas Seime, ir pagaliau priimti tą įstatymą“, – sakė Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Apie politinės valios trūkumą prabilo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dabar iš to bejėgiškumo, kad apskritai joks sprendimas nepriimamas, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą tiek dėl Stambulo konvencijos, tiek dabar – naujas kreipimasis. Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo, ir, jeigu nėra politinės valios, taip atvirai ir pasakykime“, – sakė G. Nausėda.
Kad galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, visų pirma, Teisingumo ministerijai reikės visos Vyriausybės pritarimo. Jeigu Vyriausybėje palaikymas bus, galiausiai tas klausimas vėl keliaus į Seimą.
Teisingumo ministrė yra įsitikinusi, kad kitos išeities, kaip tik priimti partnerystę, parlamentarai neturi.
„Kuo greičiau visi Seimo nariai supras, kad Lietuva privalo priimti partnerystės institutą, kad galėtų apsibrėžti, kokiu būdu partneriai gali registruoti savo santykius, kokiu būdu gali apginti savo santykius ir įsipareigojimus, kai yra ir turtiniai klausimai ir kiti, tuo greičiau mes galėsime šitą temą išspręsti“, – sakė E. Dobrawolska.
Seime skirtys niekur nedingo
Tačiau Seimo skeptikai mato kitas alternatyvas.
„Susitarimas dėl bendro gyvenimo, artimo ryšio spręstų problemas dėl susižinojimo, sveikatos, atstovavimo, turto klausimų, ir visa kita eilė teisinių klausimų būtų sureguliuoti. Tačiau kolegoms reikia visiškai ko kito. Jiems reikia šeimai ir santuokai prilyginamo instituto“, – kalbėjo P. Saudargas.
Lygių teisių gynėjai bara politikus. Esą laikas baigti politines kovas ir atsižvelgti į žmones.
„Reikėtų sutvarkyti apskritai tą Civilinės sąjungos įstatymą, kuris šiuo metu, man atrodo, iš esmės neatitinka nei LGBT bendruomenės, nei skirtingų lyčių žmonių, kurie yra partnerystėje, poreikių, ir nubalsuoti už orų teisingą ir visiems adekvatų įstatymą“, – sakė J. Juškaitė.
Šiuo metu nutarimo projektas pateiktas viešam derinimui. Po to jį turėtų svarstyti Ministrų Kabinetas.