Verdant aistringoms diskusijoms dėl politiko kandidatūros, puslapyje Manoteises.lt yra siūloma pasirašyti peticiją prieš L. Kasčiūną. Šiuo metu ją yra pasirašę beveik 1 tūkst. žmonių.
Tuo metu visuomenininkas Valdas Bartkevičius feisbuke paskelbė, kad didžioji dalis Ukrainoje kovojančių lietuvių ir paramos organizacijose dirbančių žmonių palaiko L. Kasčiūno kandidatūrą į krašto apsaugos ministro postą.
„Mums rūpi ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos ateitis, todėl norime ne tik darbų tęstinumo, bet ir matomo pagreičio organizuojant Lietuvos gynybą. Deja, bet laiko politiniams žaidimams ir platesnei diskusijai nėra ir mes privalome dirbti vardan Ukrainos ir mūsų Laisvės kartu“, – teigiama pareiškime.
Kartu jis nurodė tam pritariančias organizacijas ir jų atstovus: „LDK palikuonys“ Gediminas Armonavičius, „Saulės smiltys“ Marija Dubickienė, „Pagalbos legionas“ Toma Žilinskytė, „Daiktai frontui“ Mindaugas Kasperiūnas, „Iki pergalės“ Aiva Maliauskienė, „Gyvačių sala“ Sigitas Maliauskas, „TUDF“ Valdas Bartkevičius, „Media lab“ Šarūnas Jasikevičius, „Peremoga“ Giedrė Gudonytė, „Lietuvių legionas“, „Geltonai mėlynas lašelis“, „Lukšų vyrai“.
Malinauskas pasiūlė patylėti
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas feisbuke neseniai rašė, kad, jo nuomone, L. Kasčiūnas bus geras ministras.
„Tvora ant Lietuvos – Baltarusijos sienos net ir dabar kartais pavadinama kasčiunke. Su hibridiniu A. Lukašenkos režimo puolimu naudojant pabėgėlius susitvarkyta gerai. Dabartinio NSGK pirmininko vertybės gana aiškios ir jis jų nekaitaliojo kalbant tiek apie žmogaus teises, tiek apie šalies gynybą“, – akcentuoja jis.
S. Malinausko įsitikinimu, Laisvės partijai dabar labai norisi rasti kaltų, kodėl nepavyko ištesėti visų esminių pažadų rinkėjams, tačiau tinklaraštininkas teigia, kad ši partija esą taip ir nesugebėjo pateikti trijų tinkamų kandidatų ir susisiekimo ministrą iš esmės parinko prezidentas.
„Gal dabar vertėtų kukliai patylėti? Buvęs ministras eina pramintu keliu – viskas, kas po manęs bus gerai, bus mano nuopelnas. Viskas, kas blogai – naujojo ministro. O man bus įdomu palyginti, nes laiko tikrai nedaug, bet su tinkama motyvacija jį galima prasmingai išnaudoti ir čia Laurynas turi puikią progą sužibėti. To jam ir linkiu!“, – rašo jis.
Bogdanas lygina su Stoltenbergo situacija
L. Kasčiūno pusėn stojo ir apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, kurio nuomone, priekaištauti L. Kasčiūnui dėl jo jaunystės pažiūrų yra tas pats, kaip priekaištauti NATO generaliniam sekretoriui Jens Stoltenbergui, kad jis jaunystėje žavėjosi marksizmu – leninizmu, draugavo su maoistais ir mėgo dainuoti kairuolišką dainą „Norvegija, eik iš NATO“.
„Vakarų demokratijoms tai neatrodė kliūtis ir J. Stoltenbergas net 10 metų vadovauja NATO. Todėl kabinėjimaisi prie L.Kasčiūno jaunų dienų paikysčių geriausiu atveju rodo dėl klikų dirbančių autorių nebrandumą, o blogiausiu – bandymą bet kokiomis priemonėmis neprileisti prie KAM energingo ir aiškias vertybines nuostatas turinčio politiko“, – feisbuke rašė jis.
R. Bogdano nuomonei pritaria jo įrašu pasidalijęs „Contribee“ ir „Patreon“ turinio kūrėjas Algis Ramanauskas.
Istorija ne tokia sena
Žurnalistė Indrė Makaraitytė feisbuko komentaruose pažymėjo, kad L. Kasčiūno istorija su partija „Alternatyva Vokietijai“ AfD nėra tokia jau sena – 2018-ųjų metų.
„Tai tikrai ne jaunystė. Na, nebent vyrai savo amžių kitaip skaičiuoja“, – teigė ji, pabrėžusi, kad AfD yra „seniai Kremliaus pinigais ir ideologiškai pumpuojama partija“.
2018 metais buvo rašyta, kad L. Kasčiūnas užsitraukė partijos vadovybės rūstybę į Lietuvą pakvietęs prieštaringai vertinamos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai “ (AfD) parlamentarus Christianą Wirthą ir Nicole Hochst.
Į tai sureagavęs A. Ramanauskas pasidalijo, jo teigimu, paties L. Kasčiūno informacija, kad 2018 metais į L. Kasčiūną kreipėsi buvęs tautininkų ir TS-LKD narys Gintaras Songaila, prašydamas formalaus kvietimo AfD.
L. Kasčiūnas esą paprašė laiko pagalvoti, nes jau tada buvo kilę įtarimų, nes buvo pasirodę pareiškimų apie minimą organizaciją, tačiau L. Kasčiūnas pasidomėjo minimais asmenimis atitinkamose institucijose ir buvo patikintas, kad jokio pavojaus nėra, o šie žmonės yra rinkti Bundestago nariai.
„Pats L. Kasčiūnas su tais žmonėmis niekada neturėjo ir neturi jokio ryšio, niekada nėra jų matęs ir su jais bendravęs. Tai buvo formalus raštelis, kuris, anot L. Kasčiūno, buvo klaida ir jo neapsižiūrėjimas“, – rašoma A. Ramanausko pasidalintoje informacijoje.
„Nėra taip, kad aš jį čia aklai ginu šiuo klausimu, tačiau, pasvėrus jo gerus darbus prieš praeities demonus etc., plius įvertinus jo asmenybę per mano paties pažintį (savaitė su misija Ukrainoje), aš esu jo palaikytojas“, – feisbuko komentaruose rašė A. Ramanauskas.
Komentuodamas L. Kasčiūno situaciją Lietuvos žydas Danielius Lupshitzas rašė, kad protingu būti niekada ne vėlu: „Todėl manau, kad reikia aiškiai išartikuliuoti, kad buvo rimtų klausimų su vertybėmis ar net klaidomis jaunystėje, bet dabar tos klaidos yra pergalvotos“.
Lašą labiau neramina veiklumas
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas feisbuke rašo, kad Liberalai piktinasi, jog Šimonytė pateikė prezidentui L. Kasčiūno kandidatūrą į KAM vadovus, nes jis neatitinka liberalų nuostatų.
„Šiaip tai pagal savo pažiūras L. Kasčiūnas yra stereotipinis krikdeminis konservatorius, atstovaujantis TS-LKD krikdeminiam flangui. Tai, sakyčiau naivu tikėtis, kad iš to flango nebus skiriama žmonių vadovaujančioms pareigoms, nes jie juk irgi nebe reikalo partinį suolą trina“, – teigia jis.
A. Lašas pripažino, kad jį daug labiau neramintų L. Kasčiūno veiklumas, kurį visi taip giria.
„Kaubojus su ranka ant pistoleto ne visada yra pats geriausias pasirinkimas, ypač kai (geopolitinių) įtampų ir taip netrūksta“, – paaiškino jis.
Žalimas: tai būtų brandus požiūris
Į kilusias audringas diskusijas dėl šios kandidatūros sureagavo Laisvės partijos į prezidentus keliamas teisininkas Dainius Žalimas, kuris feisbuke pabrėžė, kad tarp jo ir L. Kasčiūno egzistuoja gili vertybinė takoskyra demokratijos ir žmogaus teisių sampratos klausimais, kurie yra esminiai užtikrinant pagarbą Konstitucijai ir teisės viršenybei, esančiai vertybiniu ES ir NATO pagrindu.
„Tačiau Lietuva yra parlamentinė respublika, kurioje krašto apsaugos ministro kandidatūros pasirinkimas yra pirmiausia Ministro Pirmininko kompetencija (pagal Konstituciją ministras skiriamas Prezidento dekretu Ministro Pirmininko teikimu). Tad ir politinė atsakomybė už kandidatūros pasirinkimą pirmiausia šiuo atveju tenka Ministrei Pirmininkei, kuri laisva, atsižvelgti ar ne į kitų, nei savo, valdančiąją koaliciją sudarančių partijų nuomonę“, – pabrėžia jis.
D. Žalimas teigia, kad nors pats nesirinktų ministru L. Kasčiūno, bet, būdamas valstybininkas būtų konstruktyvus ir pirmenybę teiktų idėjoms.
„Yra pakankamai daug klausimų, kuriais mano (kaip, beje, ir LP) gynybos politikos srities programa ir L. Kasčiūno požiūris į gynybą bei praktinės iniciatyvos sutampa. Tai ir visuotinės gynybos realus įgyvendinimas, ir Šaulių sąjungos stiprinimas, ir teritorinės gynybos komendatūrų organizavimas, ir dronų bei kibernetinių pajėgumų plėtra, ir vietinės gynybos pramonės augimo skatinimas (beje, pastarasis klausimas KAM praktiškai nerūpi ir juo užsiima ne kas kitas, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija)“, – teigia jis.
Tad, anot D. Žalimo, jis nematytų jokio pagrindo neremti tokių iniciatyvų, jei jas įgyvendinti imtų L. Kasčiūnas.
„Neturime prabangos elgtis kitaip. Mes ir taip beviltiškai atsiliekame lenktynėse su laiku. Pabaigai turiu L. Kasčiūnui pasiūlymą. Savo jaunystės radikalius paklydimus jis vadina klaidomis ir tikina subrendęs. Politinės brandos ir tikiuosi. Jei iš tikrųjų norite įkalti vinį į putino karstą – turite pritarti visai europinei žmogaus teisių darbotvarkei, įskaitant Stambulo konvenciją ir partnerystę. Ir tai padaryti iki Vokietijos brigados atvykimo. Tai būtų tikrai valstybiškai brandus požiūris. Are you ready? (Ar tu pasiruošęs?)“, – rašo jis.
Prašo neskirti ministru
Ketvirtadienį pranešta, kad daugiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų laišką prezidentui, prašydamos neskirti L. Kasčiūno ministru.
„Tai yra kairiųjų organizacijos. Aš nesu kairysis – tą tikrai galiu pripažinti. Bet nepaisant to – aš einu ne į žmogaus teisių ministeriją ir ministrus, aš einu į gynybos ministrus. Aš ir visa sistema ginsime žmones, visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų (...) – nepaisant, ar jis kairysis, ar jis dešinysis, ar jis liberalas, ar jis konservatorius“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
Nevyriausybinių organizacijų išsakyta kritika nepakeitė premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo į krašto apsaugos ministrus siūlyti L. Kasčiūną.
Pasak jos, gaila, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pažiūros yra tokios, kokios yra. Tačiau, pažymi ji, L. Kasčiūną reikėtų dabar vertinti kaip savo srities ekspertą. „Su visu apgailestavimu, kad man nepavyksta jo įtikinti pakeisti savo nuomonę į mano, visgi, aš jį gerbiu kaip savo srities ekspertą“, – žurnalistams Seime sakė politikė. Kartu premjerė paragino nesureikšminti anksčiau išsakytų L. Kasčiūno pareikšimų, kuriuos žmogaus teisių gynimo organizacijos laiko nepriimtinais.
Prezidentui kyla klausimų
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį svarstė, kodėl šiuo metu keliamos abejonės dėl L. Kasčiūno tinkamumo vadovauti ministerijai nebuvo girdimos tada, kai konservatorius buvo skiriamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku.
„Mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos visada gali išreikšti savo nuomonę – netgi skatinčiau tai daryti“, – Briuselyje, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tik turėčiau klausimą ir joms – ar jos mano, kad asmens buvimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku negalėjo pridaryti panašaus pobūdžio bėdų, jeigu išties tie argumentai yra pagrįsti? Tai taip pat buvo labai įtakinga figūra, tačiau tuo metu, kai jis buvo skiriamas (komiteto vadovu – ELTA), aš tokių abejonių arba priekaištų negirdėjau“, – pastebėjo jis.