„Tėvas Stanislovas buvo ir iki šiol yra mokytojas kiekvienam iš mūsų. Be visų kitų vertybių, jis mus moko ir gebėjimo būti pačiu savimi, būti tikru.
Viešojoje erdvėje neseniai nuskambėjo, kad net 80 proc. mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę. Į kokią duobę mes, kaip tauta, esame įkritusi? Nesinorėtų tikėti, kad mūsų tautos 30-mečio nepriklausomybės vaisius yra žmoguje glūdinti baimė išsakyti savo nuomonę, nes būsi užčiauptas, pastumtas. Toks vaisius mums nereikalingas, – kalbėjo gerbiamas kunigas. – Turime ištiesti ranką į mokytoją, kad gebėtume išlikti autentiški“, – kalbėjo R. Doveika, kurį pacitavo portalas rinkosaikste.lt.
Pačiam R. Doveikai „Delfi“ prisiskambinti nepavyko.
Į kunigo pasisakymą feisbuke sureagavo du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai Andrius Navickas ir Linas Slušnys.
„Tokie populiaraus kunigo žodžiai sukėlė didžiulį Žilvino Trato, paskelbusio kovą savo valstybei, entuziazmą. Pradėsiu nuo to. Puiku, kad kunigas Doveika yra drąsiausias katalikas, nes nebijo viešai sakyti savo teisybę. Tratas taip pat drąsuolis. Juk iš tiesų reikia drąsos taip nuolat piktintis dėl visko, kas vyksta Lietuvoje“, – rašė A. Navickas.
Minėjo „patogią kankinystę“
Politikas, reaguodamas į kunigo pamoksle ištartus žodžius, nevengė ironijos.
„Kiek suprantu, sovietmečiu buvo visai kitaip. Tuomet kiekvienas žmogus laisvės orą kvėpavo pilna krūtine, bet paskui nutiko Sąjūdis, dar vėliau – konservatoriai, ir Lietuva jau su baimės grandinėmis.
Tiesa, Prezidentas pasakė, kad dabartinė Lietuva ir jos žmonės labai gražūs. Tačiau grožis ir grandinės nėra nesuderinami“, – rašė A. Navickas.
Bandydamas suprasti kunigą, politikas kėlė klausimą, ko dera bijoti katalikams Lietuvoje?
„Tiesą sakant, tik nuvilti Kūrėją, kurio svajonėmis visi esame. Katalikas niekada neturėtų būti patogus ir saldus, niekada neturėtų bijoti kritikos ir to, kad kitiems nepatiks, ką jis sako. Tai nereiškia, kad mes, katalikai, visada sakome sūrius ir tikrus dalykus. Blogiausia, kai mes pradedame tarnauti savo baimėms. Deja, Doveikos pasisakyme girdžiu būtent tai, o ne iki skausmo gilų rūpestį žmonėmis“, – teigė A. Navickas.
Kartu jis pasidžiaugė, kad „gyvename tokioje Lietuvoje, kur Doveika gali kalbėti, ką tik sugalvoja, kur galima juo žavėtis ir kritikuoti“.
„Nejaučiu baimės, nei būdamas tikinčiu žmogumi, nei nesutikdamas su Doveika. Tai ir yra Nepriklausomybės laikotarpio vaisius, kurio kunigas nenori pastebėti. Kitas dalykas – dabar labai populiaru pretenduoti į „patogią kankinystę“? Kai vadini save kankiniu, o pasekėjai tau tik ploja, gyveni patogiai ir galima ramiai rūpintis įvaizdžio vadyba“, – rašė A. Navickas.
Slušnys: kunigo pasisakymas turi kelis „bet“
Kitas Seimo konservatorius L. Slušnys, reaguodamas į R. Doveikos ištartą frazę, rašė, kad kai kas nors pasako, kad žmonės bijo reikšti savo nuomonę, sakantysis tokiu būdu teigia, jog jis yra tikrasis tiesos nešėjas.
„Kitaip tariant, ištaręs tokį teiginį, pareiškiu visiems koks esu drąsus. Ir nieko daugiau daryti nereikia, jeigu noriu gauti minios palankumą. Juk minioje niekas faktų netikrina ir nesigilina. Lyderis ištarė teiginį – minia ošia ir ploja. Jeigu tikslas buvo pigiai pasiekti populiarumą, tai jis tikrai pavyko“, – feisbuke rašė L. Slušnys.
Tačiau, pasak politiko, kunigo pasisakymas turi kelis „bet“.
„Po jo pasisakymo niekas jam antrankių neuždėjo ir nebaudžia už skleidžiamą melą, kaip tai įvyktų Rusijoje. Tai jo nuomonė, kurią patikrino žurnalistai ir minios dalyviai, šiandien jau pavieniai asmenys, patys turi daryti išvadas. Lietuvoje niekas nepersekioja už tokius teiginius.
Renginį, kuriame kunigas mėgavosi trumpa šlove, šalia liūdnai pagarsėjusių Kremliaus ruporų, finansavimą suteikė ir Lietuvos valstybė, o tai reiškia, kad mūsų demokratija yra tokia stipri, kad mokesčių mokėtojai net padeda egzistuoti tokiems melo skleidėjams, nes nesiima išankstinės cenzūros kas, ką ir kaip pasakys renginio metu“, – teigė L. Slušnys.
Pasak jo, tai yra demokratijos galia.
„Gal man ir nepatinka tokios viešos sapalionės, bet tikiu ir pasitikiu savo aplinka ir žmonėmis. Tuo pačiu užjaučiu visus suklydusius ir paklydusius, kurie nesugeba atskirti demokratijos nuo autokratijos ir propagandos.
Kunigas akivaizdžiai nesugeba matyti Lietuvos visuomenės paveikslo. Niekaip negalėtų jaunimas jaustis laimingiausiu pasaulyje, jeigu visi taip bijotų sakyti tiesą. Laimė ir yra tuomet, kai žmogus turi neribotas galimybes rinktis, kalbėti ir veikti. Ir nebūtinai turintis galimybę kalbėti, tai turi daryti. Nieko. Visiems pasitaiko nusikalbėti“, – apibendrino L. Slušnys.
Kunigą užstojo „valstietė žalioji“
R. Doveiką užstojo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė.
„Apie ką ir ar tiesą kalbėjo kunigas Ričardas Doveika Paberžėje aukodamas šv. Mišias?
Nors ir kiek ironiška, žinant aplinkos apsaugos ministro masinius miškų, regioninių parkų kirtimus, šimtmečio Dainų šventės Dainų diena pavadinta „Kad giria žaliuotų“..., bet visa kita tikrai buvo nuostabu: repertuaras, atlikimas, scenografija... Na, gal šis neurolingvistinis būdas taip pavadinti šventę, žinant šį svarbų laikotarpį, pasirinktas sąmoningai?“, – feisbuke rašė A. Kubilienė.
Ji savo įraše daug minėjo Dainų šventės repertuarą.
„Nuostabu, kad dainavome ir nemirtingas Justino Marcinkevičiaus eiles, bet ar kitoje dainų šventėje tikrai dar išdrįsime prisipažinti sau ir kitiems, kad tai Jo, Justino Marcinkevičiaus, poezija? Nes pvz.: „Mūsų dienos – kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios, tai skubėkim gyventi, nes praeis – nebegrįš jos!..“, kurioje panaudoti Salomėjos Nėries žodžiai, šimtmečio Dainų šventėje išskirtinai tapo tik... V. Kernagio daina. „...taip, kaip mus išmokė Vytautas Kernagis“, „Vytauto Kernagio dainą“..., – kalbėjo renginių vedėjos.
Suprantu, kad tais laikais nebuvo jokių LATGA, bet elementari pagarba, net ir pačiam maestro V. Kernagiui reikalauja tai paskelbti, nes kitaip jis – plagiatorius? Ar ne apie tai kalbėjo kunigas Ričardas Doveika?“, – rašė A. Kubilienė.
