Tiek politikos senbuviai, tiek į Seimą norintys naujokai rinkėjus bando sužavėti savo biografijomis, nemažai kandidatų viešose Vyriausiosios rinkimų komisijos anketose išsamiai išdėsto savo pomėgius. O ten – nuo mozaikų dėliojimo, tinginio pyrago gamybos, smėlio užtvankos statymo, iki kačių veisimo. Kai kas kaip pomėgį pažymi Italiją ar pavasarį. O yra ir tokių, kurie atvirai pabrėžia mėgstantys gerą vyną.
Tačiau paklausti, ar skaito politikų biografijas, vilniečiai sako, jog nelabai.
„Reiktų labiau skaityti. Reiktų labiau“, – teigė „LNK Žinių“ kalbinta gyventoja.
„Nežinau nieko, nesigilinu, nesidomiu, visiškai vienodai, nes niekas čia nesikeičia“, – sakė kita.
„Paskaitysiu, aišku“, – tikino kita pilietė, bet pažymėjo, kad ne visų kandidatų biografijas skaitys – tik tų, kuriuos daugiau žino.
„Ne, visų tikrai neskaitau. Gal pagal partijos lyderius labiau“, – svarstė dar viena rinkėja.
Programos ir lankstinukai – antraeilė informacija
Gyventojai tvirtina, kad beveik neskaito ir politinių partijų programų, gaunamų lankstinukų.
„Didžiajai daliai žmonių vis tik šita informacija yra antraeilė. Žmonės sprendžia, už ką balsuoti, pagal tai, ką mato žiniasklaidoje, pagal tai, ką šiais laikais jau mato socialinėse medijose“, – „LNK Žinioms“ komentavo mokslininkas Andrius Šuminas.
Dauguma kalbintų praeivių sako, kad balsuos už tam tikras, jiems patinkančias, asmenybes ir visai nesvarbu, kurioms partijoms jos atstovauja.
„Turi būti šeimos žmogus todėl, kad jis tuomet žino visas problemas. O jeigu žmogus yra vienišas, tai ne visas problemas supranta“, – vertino pilietė.
Kita gyventoja irgi tikino, kad rinkimuose balsuos už asmenybes, ne partijas, o atsirinks intuityviai.
„[Rinksiuosi] gal kažkiek žinomus. Žinoma, žiūrėčiau ir programą, bet programos visų labai gražios, viską žada, o galų gale gauname tai, ką gauname“, – kalbėjo dar viena pilietė.
Kiti – priešingai – nė nesidomi atskirais kandidatais, dažniau dėmesį kreipia į bendrus partijų pažadus ir vertybes, labiausiai pasitiki jau žinomomis partijomis.
„Mes už lenkus balsuojame. Kiekvienas – už savus“, – tikino pilietė.
„Ten, kur naujai susikuria [partijos], vargiai, ar jos gali įtakoti ką nors“, – svarstė rinkėja.
„Už konservatorius tik balsuosiu <...>. Man konservatoriai vieninteliai yra tie, kurie sąžiningi ir visokie kitokie“, – kalbėjo gyventoja ir teigė, kad kitų partijų kandidatais nesidomi.
„Aš, pavyzdžiui, V. Blinkevičiūte... Na, ką apie ją paskaitysi: vieną dieną taip šneka, kitą dieną kitaip šneka“, – paminėjo ji.
Visuomenės lūkesčiai
Naujam Seimui Lietuvos gyventojų keliami lūkesčiai nesikeičia. Piliečių buvo paprašyta įvardyti daugiausiai valstybės dėmesio reikalaujančias problemas. „Spinter tyrimai“ duomenimis, penketuko viršuje – medicinos ir pragyvenimo lygio gerinimas, būtinųjų prekių kainų mažinimas, pensijų augimas ir saugumas.
„LNK Žinių“ kalbinta politologė atkreipia dėmesį, kad šiuose rinkimuose skambių, net neįgyvendinamų, pažadų daugiau nei įprasta.
„Atsakomybės, negaliu sakyti, kad iš visų, bet bendra tendencija, – mažokai“, – vertino politologė prof. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė ir teigė, kad pažadais ypatingai žarstosi naujos partijos.
A. Šumino nuomone, vienintelis šių rinkimų išskirtinumas yra kai kurių partijų atvirai demonstruojamas prorusiškumas.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie artėjančius rinkimus žiūrėkite čia: