Pamačius rezultatus daugeliui kilo klausimas, kaip taip įmanoma? Trys ketvirtadaliai balsavo už, referendumas įvyko, nes atėjo pakankamai žmonių, kodėl šis klausimas nepriimtas? Anot komunikacijos eksperto M. Lapinsko, riba nustatyta taip seniai, kad jos peršokti nepavyksta.
„Jeigu atsuktume laiką atgal iš kur atsirado ši norma, iš kur tokia aukšta kartelė. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvos Konstitucijos tėvai, pagauti romantinės visuotinio dalyvavimo politiniame gyvenime idėjos, nusprendė, kad jeigu tuo metu visi diskutuoja apie politiką, svarsto, pasiruošia eiti į referendumus ir panašiai, visą laiką taip ir bus.
Dėl to sukalė kuoliukus, nustatė barjerą taip aukštai, kad dabar bandome kelintą kartą jį peršokti ir vis neišeina“, – LNK vidurdienio žinioms sakė M. Lapinskas.
Referendumas Lietuvoje pavyko tik kartą – dėl narystės ES. Komunikacijos ekspertas teigė, jog vargu ar yra klausimai, kuriais sutaria 75 procentai visuomenės.
„Tais laikais į politinį gyvenimą žiūrėjome pro rožinius akinius ir nustatėme tam tikrus kriterijus. Pasirodo, su jais reikia gyventi ir yra sudėtinga juos pritaikyti šiems laikams. Kaip ir sakė, politinė valia, tautos valia yra akivaizdi. Vargu, ar visuomenėje turime daug klausimų, kur 75 proc. pritaria vienam ar kitam dalykui. Tačiau dėl tokio reguliavimo, tokios tvarkos, to nepakanka tam, kad mes tai įvertintume“, – kalbėjo jis.
Kritikos dėl viešinimo trūkumo sulaukę referendumo organizatoriai teigė, jog ji vyksta. Bet pasak komunikacijos eksperto M. Lapinsko, kas buvo referendumo veidas atsakyti itin sunku.
„Jeigu dabar reikėtų atsakyti, kas buvo šio referendumo „taip“ veidas, turbūt negalėtume pasakyti nei vieno žmogus, kuris atsikėlęs ryte eina į tribūną, važiuoja, agituoja, kalbasi su žmonėmis. Plakatuose nebijo pasakyti „Sakyk taip“ ir panašiai. <...>
Žmogaus, kurį žurnalistai ar kas tik nori galėtų kviesti į laidas, nebuvo. Kadangi jo nebuvo, viskas susiliejo į tam tikrą techninį klausimą. Mano dukra gyvena Londone, baigė prestižinį universitetą. Man vakar (sekmadienį – red. past) skambino ir klausė, ką reiškia šitas pasakymas, kaip čia balsuoti. Mes nukreipiame visą šitą į tokį techninį klausimą. Neatmesčiau, kad dalis žmonių tiesiog nesuprato formuluotės ir nusprendė to nedaryti vietoje to, kad paliestume tokius platesnius klodus.
Ar norime, kad Lietuva būtų didesnė? Ar norime, kad Lietuvos dukros ir sūnūs turėtų ryšį su Lietuva? Ar norime priimti savo sūnus ir dukras paklydeles? Kadangi tokių poetinių, emocinių temų nebuvo, dėl to visa tai buvo sprendžiama tokiu techniniu būdu. Lygiai tas pats, kaip rinkimų biuletenyje užrašyti, kurį iš kandidatų jūs pageidaujate įrašyti į galutinį Vyriausios rinkimų komisijos protokolą dėl prezidento rinkimų“, – pavyzdį pateikė komunikacijos ekspertas.
Paklaustas, o kas dėl to kaltas ir ar iš viso reikėtų ką nors kaltinti dėl tokio referendumo rezultato, M. Lapinskas svarstė, jog ne.
„Tikriausiai reikėtų išmokti pamokas, kad techninių klausimų tokiais masiniais būdais spręsti neišeina. Žmonės tiesiog nesidomi pakankamai Konstitucijos 12 straipsnio redakcija tam, kad galėtų atlikti informuotą sprendimą. Vienas iš būdų, galbūt jis atsitiks, turėjome koliziją su Konstituciniu Teismu, kuris sakė, ką reiškia atskiri atvejai, ar jie gali būti masiniai, ar jie negali būti masiniai.
Galbūt Konstitucinio Teismo dabartinis pirmininkas ar ateities pirmininkė galėtų vis tik iššaukti Konstitucijos dvasią ir ji pasakytų, tegul būna tų dvigubų pilietybių daug“, – LNK vidurdienio žiniose sakė komunikacijos ekspertas M. Lapinskas.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su M. Lapinsku žiūrėkite čia: