Politologas I. Kalpokas Žinių radijo eteryje teigė, jog šie mainai jo pernelyg nenustebino, nes gandų apie tokią galimybę buvo.
„Reikia prisiminti, kad maždaug tuo laikotarpiu, kai Aleksejus Navalnas mirė kalėjime, irgi buvo pasirodę gandai, o dabar, kai paaiškėjo, greičiausiai ir apie jį tie mainai turėjo suktis. Šiuo atveju kažkokių tokių idėjų buvo.
Ir dėl amerikiečių, kurie buvo laikomi Rusijos kalėjimuose, irgi nuolat pasirodydavo pranešimų, kad laukiama, kada bus sukaupta pakankamai žmonių, pavadinkime taip, kad būtų galima atlikti tokius mainus“, – įžvalgomis dalijosi VDU docentas.
Vakarams ir Rusijai apsikeitus kaliniais, vienas iš aktyviausių opozicijos politikų Ilja Jašinas sako, kad tai kelia „sunkią dilemą“. Pasak jo, „tai skatina Putiną imti daugiau įkaitų“. VDU docentas, politologas I. Kalpokas sutiko, jog toks scenarijus yra įmanomas.
„Nes Vakarų valstybių kalėjimuose tikrai yra pilna Rusijos agentų, samdomų žudikų ir panašių, labai nemalonių asmenybių. Kaip matėme, būtent į tokių asmenų iškeitimą ir buvo orientuoti šie mainai. Žinoma, galima galvoti, kad apetitas kyla bevalgant.
O turint omenyje, kaip veikia Rusijos politika, tai tas apetitas gali labai greitai pasidaryti žvėriškas“, – prognozavo I. Kalpokas.
Iš Rusijos kalėjimų paleisti aktyvistai prakalbo apie tai, kad Ukraina turi sėsti prie derybų stalo su Kremliumi, jeigu norima karą užbaigti.
„Jie ten prišnekėjo įvairių dalykų“, – vertinimą pateikė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
„Taip pat sakė, kad ir sankcijų nereikia, nes jos, neva, kenkia tik paprastiems rusams, kurie nieko bendro su karu neturi. Man atrodo, <...> kad mes dažnai turime tokį naivų įsivaizdavimą apie Rusijos opozicijos atstovus, jog jie gyvena tame pačiame pasaulyje kaip ir mes. Ir vien dėl to, kad nemėgsta V. Putino, yra labai gražūs ir pūkuoti.
Tad šiuo atveju tai, kad išėję iš Rusijos kalėjimų jie kalba iš dalies panašius dalykus, kokius kalba ir Rusijos valstybės institucijos. <...> Tai neturėtų savaime stebinti“, – kalbėjo Žinių radijo laidos „Ryto espresso“ pašnekovas.
JAV: apsikeitimas kaliniais neturi įtakos karui Ukrainoje
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas sakė, kad Rusijos ir kelių Vakarų šalių didelio masto apsikeitimas kaliniais neturi įtakos potencialioms diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje.
J. Sullivanas sakė nematąs jokio ryšio tarp Rusijos, Baltarusijos ir kelių Vakarų šalių derybų dėl apsikeitimo sulaikytaisiais ir Rusijos karo su kaimyne Ukraina. „Mes nematome ryšio tarp (...) derybų dėl sulaikytų asmenų ir kokios nors galimos diplomatijos dėl karo Ukrainoje“, – Vašingtone sakė J. Sullivanas, žurnalisto paklaustas, ar sėkmingos derybos galėtų paskatinti ir taikos derybas.
„Mūsų manymu, jos veikia skirtingomis kryptimis. Vienos jų iš tikrųjų yra susijusios su praktiniu šių mainų įgyvendinimu, – sakė J. Sullivanas. – Kitos yra daug sudėtingesnė problema, svarbiausią vaidmenį jose vaidins ukrainiečiai, o JAV glaudžiai konsultuosis su visomis sąjungininkėmis, kad juos paremtų, kai jie bus pasirengę žengti šį žingsnį ir įsitraukti (...) į tokio pobūdžio diplomatiją“.
Rusija, Baltarusija ir kelios Vakarų šalys apsikeitė iš viso 26 kaliniais Ankaros oro uoste per precedento neturinčią operaciją, kurioje dalyvavo Turkijos žvalgyba MIT. Tarp paleistųjų yra opozicijos veikėjų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. Mainais už jų paleidimą Vokietija, JAV ir šalys partnerės paleido šnipinėjimu įtariamus rusus ir žudiką, Vokietijoje atlikusį bausmę iki gyvos galvos už tremtyje gyvenusio čečėno nužudymą 2019 m. parke Berlyno centre vidury baltos dienos.
