R. Žemaitaičio poziciją vadino politiniu fonu
Pirmąją savo savaitę premjero poste G. Paluckas apibūdino kaip intensyvią. Paklaustas, ar patinka toks darbas, jis teigė, jog tokio klausimo sau nekelia.
„Čia ne tas klausimas, ar patinka, tai yra prisiimta atsakomybė, tai yra pareiga ir aš ją stengiuosi atlikti taip gerai, kaip moku. Aišku, intensyvumas yra didelis, klausimai keičiasi ir varijuoja nuo smulkių vidaus politikos iki nacionalinių ar dvišalių, tarptautinių su strateginiais partneriais tam tikrų klausimų ir projektų.
Ir jų vertė kinta – nuo biudžete numatomų keliasdešimt tūkstančių eurų, kurių trūksta, iki kelių milijardų eurų, kurie, matyt, irgi bus reikalingi, kalbant apie gynybą, Vokietijos brigados perkėlimą į Lietuvą ir panašiai. Taip, kad dinamiškas, intensyvus laikotarpis ir tikiuosi, kad savo darbais koalicijos programą mes įgyvendinsime“, – vylėsi G. Paluckas.
Tačiau pastebėjus, kad koalicijos partneriai nepadeda dirbti darbų, nes „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis šiomis dienomis patvirtino, kad svarsto apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos, premjeras teigė, jog tai normalus politinis procesas.
„Aš to nelaikau jokiu grasinimu, aš tai matau kaip tam tikrą natūralų politinį procesą, kai vienas ar kitas asmuo, turėdamas tam tikrų ambicijų, apeliuoja į koalicinį susitarimą, kuris turi būti irgi, mano įsitikinimu, įgyvendinamas. O jei susiduriame su viena ar kita kliūtimi, ar nuomonių išsiskyrimu, tie klausimai yra sprendžiami nustatyta tvarka. Tai aš tiesiog to per daug nesureikšminu, tai yra tiesiog politinis fonas, kuris lydi bet kurią koaliciją“, – tikino laidos pašnekovas.
Tačiau ar tokios kalbos nėra tik savęs raminimas, juk tikrai nėra dažna situacija, kai Vyriausybė dirba tik savaitę, o koalicijos partneriai jau grasina pasitraukti.
„Tai gal ir gerai, kad yra tam tikras atviras kalbėjimas, kad išsakomi poreikiai, o ne kažkas po kilimu vyksta ir įvyksta tada, kai mažiausiai pageidautina, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą ar priimant kokius nors valstybei svarbius klausimus. Žinodamas ir Remigijaus būdą, aš į tai žiūriu visiškai normaliai ir santūriai, jis išsako savo poreikius, koalicija tai vertina, Seimo pirmininkas išsako savo kažkokią pozicija, bet mes, socialdemokratai, esame didžiausi koalicijos partneriai, didžiausia frakcija ir galų gale mes visus tuos santykius stabilizuosime“, – tikino G. Paluckas.
Jis teigė, kad viskas yra sudėliota koaliciniame susitarime, numatyta tvarka – sėdi prie stalo, šnekiesi, sveri argumentus, priimi sprendimus ir jie koalicijos partneriams yra privalomi vienaip ar kitaip įgyvendinti.
„Jei kažkas tų sprendimų nenori įgyvendinti, traukiasi patys iš koalicijos, tokiu atveju yra papildomi veiksmai sukaupti daugumą. Čia nebūtų kažkokia naujiena socialdemokratams, mes esame dirbę ne vienoje koalicijoje – ir tvaresnėje, ir mažiau tvarioje“, – aiškino premjeras.
Koalicijos sutartyje numatyta, kad du Seimo vicepirmininkų postai priklauso „Nemuno aušrai“. Į vieną jų jau yra išrinkta Agnė Širinskienė, o į kitą pretenduoja pats R. Žemaitaitis, kuris sako, kad partija deleguoja jį. Tačiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad neteiks nutarimo dėl R. Žemaitaičio skyrimo Seimo vicepirmininku, kol jis nesusitvarkys savo teisinių reikalų. Kaip įmanoma išspręsti šią situaciją?
„Pirmiausia, reikia sulyginti tas interpretacijas, ką reiškia „išsispręs savo visus savo teisinius klausimus“. Antras dalykas, koalicijos taryba šį nuomonių išsiskyrimą tikrai svarstys ir priims sprendimą, kaip toliau judėti, ar iš tikrųjų įvertinti tuos papildomus du ikiteisminius tyrimus, kurie pradėti Remigijaus atžvilgiu, nes jų tikrai nebuvo formuojant koaliciją, tai tikrai nebuvo žinoma, atitinkamai jie turėtų kažkaip pasibaigti. Kitas dalykas, Saulius Skvernelis yra sudėtinė koalicijos dalis ir koalicijos tarybai priėmus sprendimą Saulius Skvernelis turės daryti savo veiksmus, tų veiksmų nedarymas irgi užtraukia tam tikrą atsakomybę koalicijos rėmuose“, – tvirtino G. Paluckas.
Ar ta atsakomybė yra išmetimas iš koalicijos? „Mes apskritai ultimatumais, metimais ar grasinimais neužsiimame, sakome, kad socialdemokratai, matyt, visi su tuo sutiks, yra šitos koalicijos ašis ir mūsų atsakomybė yra subalansuoti tuos santykius vienokiu ar kitokiu būdu. Jei tai nepavyktų padaryti, reiškia, reikia keisti tam tikrą koalicijos sudėtį, bet kaip minėjau, ašis ir pagrindinė sprendimų priėmimų vieta yra koalicijos taryba, kurios sprendimai yra visiems privalomi. Čia ne kažkokių asmeninių ambicijų šou ar varžybos, kaip nuspręsime, taip ir darysime“, – konstatavo premjeras.
Tikroji problema – du ikiteisminiai tyrimai
Paklaustas, kaip pats galvoja, ar R. Žemaitaitis turėtų būti Seimo vicepirmininku, G. Paluckas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Aš tikrai galvoju, jog turime vertinti visas aplinkybes, kurios yra šiandien. Taip, mūsų koaliciją visuomenė ir prezidentas pasitiko ne visai palankiai, bet šiandien mes esame sulygę dėl Vyriausybės programos, kuri buvo pasitikta gerokai palankiau nei pats koalicijos formavimo procesas, todėl koncentruotis mums visiems reikėtų į darbų atlikimą ir čia reikės nemažai pastangų įdėti, ir proto, ir disciplinos balsuojant, ir kūrybiškumo randant finansavimo instrumentus.
Tuo tarpu asmeninės ambicijos visada egzistavo, visada egzistuos, bet aš manau, jog tos pasikeitusios aplinkybės būtent dėl papildomų dviejų ikiteisminių tyrimų, šitų aplinkybių tikrai nebuvo galima numatyti. Jei jos išsispręstų, atitinkamai galėtume žiūrėti koalicijos taryboje, kaip toliau įgyvendinti koalicijos susitarimą, kuris, kaip minėjau, buvo pasirašytas, kad viena papildoma vieta Seimo vicepirmininko priklauso „Nemuno aušrai“, ir jei jie deleguoja Žemaitaitį, mes privalome jį svarstyti“, – aiškino G. Paluckas.
Tai realiai dabar R. Žemaitaičio skyrimą Seimo vicepirmininku stabdo tie du ikiteisminiai tyrimai? „Tos aplinkybės tikrai nebuvo žinomos koalicijai, jų tiesiog nebuvo. Papildomi pakalbėjimai, papildomi išsireiškimai sukūrė papildomas problemas pačiam Remigijui ir atitinkamai atgulė į koalicijos tarybos darbotvarkę“, – teigė premjeras.
Pasitikslinus, ar jis, kaip ir S. Skvernelis, kol kas R. Žemaitaičio kandidatūrai į Seimo vicepirmininko postą sako „ne“, G. Paluckas to nepatvirtino.
„Tuos sprendimus priima ne Skvernelis, ne Paluckas, o koalicijos taryba. Apie tai mes diskutuosime tol, kol rasime būdą, kaip su tuo klausimu judėti į priekį. Tie įvairūs garsūs pareiškimai, kad kažką teiksiu, kažko neteiksiu, jie susiję pirmiausia su aplinkybėmis, kurių iki šiol nebuvo. Tai tas aplinkybes įvertinę mes priimsime sprendimą“, – patikino G. Paluckas.
Ministrui linkėjo vakarėlių nebeorganizuoti
Politikos užkulisiuose kalbama, kad R. Žemaitaičio ir G. Palucko santykiai pablogėjo ir todėl, kad ne „Nemuno aušros“ lyderis, o premjeras paskambino kandidatui, o dabar jau aplinkos ministrui Povilui Poderskiui.
„Ne, tikai jokių santykių niekas negadina, apskritai šita istorija apaugo kažkokiais gandais. Procesas vyko mažiau dinamiškai nei tai buvo nušviesta žiniasklaidoje, nes galų gale, kai „Nemuno aušros“ pirmininkas pasiūlo kandidatą, o tam kandidatui, kadangi mes esame pažįstami, paskambina ministras pirmininkas ir pakviečia į susitikimą, tai yra normalus procesas, tačiau pasirodo, kad skambutis reiškia ir suradimą, ir teikimą, ir koalicijos sutarties sulaužymą, bent jau tokį buvo galima sudaryti įspūdį iš viešosios erdvės. Tai yra tiesiog netiesa. Visų ministrų kandidatūrų svarstymas, pasiūlymai ir teikimas vyko lygiai pagal koalicinį susitarimą, todėl čia nematau vietos interpretacijai ir tuo labiau santykių gadinimui“, – pabrėžė G. Paluckas.
Pirmąją Vyriausybės darbo savaitę nuskambėjo dar vienas nemalonus įvykis. Buvusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska paviešino, kad naujasis ministras Rimantas Mockus pasiėmė laisvą dieną ir neatvyko perimti darbų, susipažinti su komanda.
„Tiesą pasakius, aš dalyvavau kartu su juo darbų perdavime, kuris vyko penktadienį 8 valandą ryto. Taip, kaip buvo ir su kitais ministrais suplanuota, pavyzdžiui, žemės ūkio ministru. Priesaikos Seime, kai buvo patvirtinta Vyriausybės programa, ketvirtadienį vyko prieš 15 val, tai nebuvo jokios pravaikštos. Aš tai vertinu kaip tam tikrą politinę trintį tarp baigusios kadenciją ministrės ir naujo ministro. Jis nepasiėmė jokios laisvos dienos, nes nebuvo jokios laisvos dienos. Tai, kad ministrė galbūt laukė jau ketvirtadienį atvykstančio ministro, tai čia, matyt, yra techninis nesuderinimas tam tikrų veiksmų, bet aš tai vertinu kaip smulkų politinį apsižodžiavimą, o ne kažkokias tai faktiškai reikšmingas aplinkybes“, – dėstė G. Paluckas.
R. Mockaus pavardė šią savaitę žiniasklaidos antraštėse figūravo ir dėl kitos priežasties. Paaiškėjo, kad jis dalyvavo vakarėlyje, į kurį esą buvo iškviestos prostitutės.
„Man sunku komentuoti to įvykio aplinkybes, nes ministras aiškiai yra pasakęs, kad tai buvo striptizo šokėja, jei tai yra reikšminga aplinkybė. Kitų aplinkybių aš tikrai patikrinti negaliu, nes tai yra 18 metų senumo įvykiai. Dar daugiau – ministras dėl tų visų aplinkybių atsiprašė ir, manau, kad jis tai darė nuoširdžiai. Kita vertus, ar jis planavo po 18 metų būti ministru, aš labai abejoju, taip kad tie privatūs įvairūs vakarėliai, kurie gyvenime vienu ar kitu etapu įvyksta, neturintys jokių teisinių pasekmių ar kitų dalykų, žinoma, būtų gerai apie juos žinoti, kad nereikėtų paskui teisintis prieš visuomenę ar žiniasklaidą. Ministras turėjo galimybę pasisakyti, bet manau, kad jis pats tai vertino kaip praėjusį tam tikrą įvykį, mažai reikšmingą, žiniasklaidoje nušviestą“, – svarstė G. Paluckas.
Tačiau to meto žiniasklaidoje šis vakarėlis buvo nušviestas kaip skandalas. „Matyt, jis buvo ir, matyt, reikėjo daugiau tos politinės nuovokos ministrui pademonstruoti ir pasisakyti, kad buvo gyvenime toks atvejis, žinokite tie žmonės, kurie priimate sprendimus, kad gali būti ir papildomų klausimų. Gerai, kad ministras bent supranta, kad situacija nėra pati geriausia, atsiprašė ir manau, kad nei Vyriausybėje, nei ministerijoje jis jokių vakarėlių neorganizuos, aš nuoširdžiai jam to linkiu“, – juokavo G. Paluckas.
Įvardijo esminius II pensijų pakopos pakeitimus
Nors pirmąją Vyriausybės darbo savaitę apie jos darbus buvo galima girdėti labai mažai, tačiau jau tikrai žinoma, kad jos programoje yra numatytos kelios visuomenę audrinančios temos – II pensijų pakopos likimas, elektros tiekimo liberalizavimas ir PVM lengvatos maistui.
Kalbant apie pastarąsias, Vyriausybės programoje įrašyta, jog bus taikoma PVM lengvata vaisiams ir daržovėms. Tačiau jai nepritaria net kai kurie socialdemokratai, pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Ekonomikos komiteto vicepirmininkė Birutė Vėsaitė.
„Kalbėdami apie lengvatas, turime kalbėti ir apie laikotarpį. Jei kalbame apie 2025 metų biudžetą, be jokios abejonės jokių PVM lengvatų nėra ir jos negali būti taikomos dėl daugybės priežasčių – dėl biudžeto deficito limito, dėl finansinių įsipareigojimų, dėl valstybės skolos ir panašiai. Tačiau kalbant apie ateitį, apie 2026-2028 metus, tokia lengvata galėtų atsirasti. Apie tai buvo diskutuota, tai yra Vyriausybės programoje ir Vyriausybė turi prievolę tai įgyvendinti teikdama siūlymus, o Seimas yra laisvas apsispręsti, matydamas pakitusias galbūt aplinkybes. Bet kaip ir minėjau, Vyriausybės programa yra patvirtinta ir Vyriausybė paruoš reikiamus teisės aktus, kad tai būtų galima įgyvendinti“, – teigė G. Paluckas.
Kone daugiausia diskusijų kelia II pensijų pakopa ir jos likimas. Vyriausybės programoje yra įrašyta ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė jau komunikuoja, be to, ne vienas valdančiosios koalicijos narys yra sakęs, kad iš esmės sutarta, jog nebeliks valstybės paramos II pensijų pakopai, liberalės pinigų išsiėmimas. Tuomet lieka atviras klausimas, kokios perspektyvos tikitės II pensijų pakopai, gal jos nebereikės?
„Kaupti, taupyti, investuoti senatvei visiems reikia ir tikrai rekomenduoju dėl senstančios visuomenės ir besikeičiančio santykio tarp dirbančių ir senatvės pensiją gaunančių asmenų. Tai iš tos situacijos galima daryti tik vieną išvadą, kad reikia naudotis visais instrumentais, kurie padės pasirūpinti oriomis senatvės pajamomis, kai ateis tam tikras laikas. Žinoma, bazę vis tiek sudarys valstybė ir „Sodra“, bet kalbant apie pajamų struktūrą senatvėje kitose šalyse, kur tie demografiniai procesai yra sparčiau pažengę, vis tik tam tikrą reikšmingą dalį sudaro tas asmeninis taupymas, investavimas. Todėl II pakopa tikrai nėra naikinama, ji išliks.
Kalbant apie pakeitimus, matyt, jie bus daromi dviem etapais. Pirmasis etapas tai yra Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo įgyvendinimas, papildant tam tikrais kitais aspektais, kurie yra svarbūs. KT pasisakė, kad turi būti sąrašas tam tikrų aplinkybių, kai žmonės gali išeiti, taip, tai yra teisinga, tačiau galima svarstyti ir kitus atvejus, kai žmonės yra sukaupę nedideles, ne itin reikšmingas sumas ir tai tikrai nesuponuoja, kad jiems išmokos senatvėje bus kažkiek reikšmingos ir padės gyvenime.
Tokie žmonės galėtų pasitraukti ir nutraukti sutartis. Antras dalykas, tie žmonės, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę penki ar dešimt metų, taip pat galėtų tokią galimybę turėti. Trečias dalykas, kuris yra svarbus, tai yra jau sukakus pensiniam amžiui šiandien įstatymas riboja pagal sukauptą tam tikrą fondo vienetų vertę galimybę gauti periodinę, vienkartinę išmoką arba sudaryti anuitetą.
Mes būtume linkę visas tas alternatyvas pateikti pačiam asmeniui pasirinkti. Kitaip tariant, ne įstatymu būtum apribotas, kokią išmoką gausi, o tiesiog su finansų konsultantu pasikalbėjęs pats priimtum sprendimą arba visą sumą iš karto pasiimti, arba pasirinkti periodines išmokas, arba sudaryti anuitetas, arba kažkokią kombinaciją. Tai čia yra pagrindiniai pakeitimai, kurie bus teikiami pavasario sesijoje“, – pranešė G. Paluckas.
Valstybės paramą naikins per trejus metus
Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad žmonėms leidus pasiimti pinigus iš II pensijų pakopos, didžioji dalis jų taip ir padaro. Ar modeliuota, kaip gali būti Lietuvoje?
„Kaip tik tą modeliavimo pratimą sausio ir vasario mėnesį atlikinės socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konsultuosis ir su „Sodra“, ir su pensijų fondais. Stengiamės įgyvendinti ir rinkimų pažadus, ir KT nutarimą, bet lygiai taip pat nesukelti problemų pensijų fondams dėl likvidumo. Lietuvoje jau buvo etapas, kai žmonės galėjo pasitraukti iš pensinių fondų, kai buvo daroma reforma prieš keletą metų, todėl nesitikime masinio išėjimo, nes kaupti, taupyti senatvei tikrai visiems reikia.
Kalbant apie valstybės paskatą, reikės apsispręsti per ateinančius keletą metų. Bet aš esu linkęs tos valstybės paskatos atsisakyti palaipsniui, mažinant ją nuo 2026 metų, kad per trejus metus ta valstybės parama išnyktų ir tie papildomi valstybės paramos pinigai nueitų į dabartinių pensijų gavėjų finansinės situacijos gerinimą“, – savo įžvalgomis dalijosi premjeras.
Elektros tiekimo liberalizavimas, prie kurio vartotojai jau turėjo įprasti, vis dar kelia aistras, Neseniai paskelbta, kad 750 tūkst. vartotojų permoka už elektrą. Paklaustas, kaip jis vertina, ar sėkmingai vyko liberalizavimo procesas Lietuvoje, ar jis bus tęsiamas, G. Paluckas įvardijo, kokie yra Vyriausybės planai.
„Liberalizavimas tikrai yra ir politinės mados tam tikras dalykas, kuris ėjo per Europą pastaruosius 15 metų, į Lietuvą jis atėjo vėliausiai ir atėjo pačiu nepalankiausiu metu, kai buvo energetinė krizė, kai buvo aukščiausios elektros kainos. Ir tose sutartyse buvo užrakinti ne tik asmenys, bet ir verslai, kurie iki šiol ginčijasi su elektros tiekėjais.
Bet kalbant apie liberalizavimo trečią etapą, mes turime apie 400 tūkst. pačių mažiausių ir ekonomiškai silpniausių vartotojų, kurie dar dalyvauja visuomeniniame tarife. Ir mes numatome galimybę, kad socialiai pažeidžiamos grupės, mažai vartojantys buitiniai asmenys visada išlaikytų tą galimybę. Jei nepriklausomi elektros tiekėjai negali pasiūlyti įperkamo tarifo, o valstybė per visuomeninį tarifą sugeba tai padaryti, tai tokiu atveju jie galėtų pasirinkti likti visuomeniniame tiekime“, – tvirtino G. Paluckas.
