Kaip ir prezidento rinkimuose, ir šį kartą balsą galima atiduoti bet kurioje šalies savivaldybėje, nepaisant registruotos gyvenamosios vietos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad einant balsuoti su savimi tereikia pasiimti tik asmens dokumentą.
Per išankstinį balsavimą EP rinkimuose savo balsą atidavė 3,9 procento rinkėjų.
Tai antrieji EP rinkimai, kai jie vyksta ne kartu su prezidento rinkimais. 2009 metais EP rinkimų aktyvumas siekė 20,98 procento.
Atvykę balsuoti rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų: 14 politinių partijų ir 1 koalicija.
Biuletenyje kandidatų sąrašai išdėstyti pagal jiems burtais suteiktus rinkimų numerius. Bus nurodomas politinės partijos ar koalicijos pavadinimas ir pirmuoju kandidatų sąraše įrašyto kandidato vardas ir pavardė.
Balsuodami šiuose rinkimuose rinkėjai taip pat galės reitinguoti jiems patinkančius kandidatus iš pasirinkto sąrašo.
Balsų skaičiavimas ir mandatų paskirstymas
VRK teigimu, pirmiausia rinkimų komisijos suskaičiuoja visus gautus biuletenius: kiek balsų gavo kiekvienas kandidatų sąrašas ir kiek yra negaliojančių biuletenių.
Rinkimuose į Europos Parlamentą įstatymas numato 5 procentų slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti mandatų skirstyme.
Kitaip tariant, tik tie kandidatų sąrašai, už kuriuos balsavo 5 ir daugiau procentų rinkėjų, dalyvauja mandatų paskirstyme.
Tada nustatoma mandato kvota, tai yra už kiek gautų balsų skiriamas vienas mandatas.
Šiame etape visų 5 procentų rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius dalinamas iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus – 11. Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis yra padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaičius ir yra kvota.
Tada atskirai kiekvieno 5 proc. kartelę peržengusio kandidatų sąrašo gauti balsai padalinami iš kvotos skaitmens. Gautas sveikasis skaičius (nesuapvalintas) yra mandatų skaičius pagal kvotą. Pavyzdžiui, vieno kandidatų sąrašo balsus padalinus iš kvotos gaunamas 2,9, kito – 2,1. Reiškia, abu šie kandidatų sąrašai pagal kvotą gaus po 2 mandatus.
Galiausiai likę mandatai dalinami pagal liekaną. Šiame etape apskaičiuojama, kiek konkretus kandidatų sąrašas turi likusių balsų, pagal kuriuos iki tol nebuvo skirti mandatai.
Tokiu atveju, jei kandidatų sąrašas balsų gavo mažiau nei kvota, tai jo liekana yra visi gauti balsai, o jei už sąrašą balsavo daugiau nei nustatyta kvota, tada liekana apskaičiuojama iš visų gautų balsų atimant balsus, už kuriuos jau skirti mandatai (mandatų skaičius padaugintas iš kvotos).
Likę mandatai išdalinami kandidatų sąrašams pradedant nuo to, kuris turi didžiausią liekaną. Visos liekanos visada yra mažesnės nei kvota. Skirstant mandatus pagal liekaną kandidatų sąrašas daugiausiai gali gauti vieną mandatą.
Rinkimų rezultatus VRK atvers, kai užsidarys paskutinė Europos Sąjungos valstybės narės rinkimų apylinkė. Lietuvos laiku tai bus vidurnaktis.
