„Privalau aš užduoti klausimą – ar kovodami prieš putinizmą ir chamizmą, nevirtome lunatikais Lietuvoje? Kelias paskutines savaites mėginau kelti Lietuvoje augančio radikalizmo problematiką. Ar žinote, kokios reakcijos dažniausiai susilaukiau? Prašymo nekalbėti“, – vaizdo įraše TS-LKD suvažiavime susirinkusiems teigė G. Landsbergis.
„Nedidelė nerimo bangelė visuomenėje kilo tik po Europos Parlamento rinkimų – antisemitinės, antiukrainietiškos ir prorusiškos politinės parodė, kad jėgos kyla į politikos paviršių. O koks mūsų atsakas? Tyla? Kodėl tyli svarbiausios Lietuvos institucijos?“, – kėlė klausimus politikas.
TS-LKD pirmininkas negailėjo kritikos ir Prezidentūrai. Pasak jo, prezidento Gitano Nausėdos komandai priklausantys žmonės, jo manymu, net slapčia tikisi antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio išrinkimo.
„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai. Štai toks ponas Tomkus kadais, galimai norėdamas paslėpti savo bendradarbiavimą su Sovietų žvalgyba, savo popiergalyje, kurį vadino laikraščiu, išspausdino šimtus pavardžių, greičiausiai – niekuo dėtų žmonių, tarp jų įrašė savo pavardę – neva visi šie asmenys buvo KGB bendradarbiai. Būryje lengviau pasislėpti. Gal buvo, gal ir ne. Kas ten jau supaisys“, – savo kalboje teigė G. Landsbergis.
„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio. Bet gal čia toks ir planas – žemaitaičių būryje, kas ten atsirinks, kieno antisemitizmas blogesnis. Ir ponas Nausėda, kaip anų laikų Hindenburgas, tampa įtikintas, kad gal tas Žemaitaitis nėra taip blogai. O kas čia tokio, jeigu bus Vyriausybėje. Svarbiausia, apie tai garsiai nekalbėti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Nors politikas pasidžiaugė socialdemokratų „atbudimu“, visgi, pasak jo, apie antisemitizmo grėsmę turi kalbėti visos politinės jėgos.
„Džiaugiuosi ir sveikinu, kad tarptautinių partnerių paraginti bunda bičiuliai socialdemokratai. Bet balsų turi būti daugiau. Turi kalbėti visos politinės jėgos“, – akcentavo jis.
Bendrapartiečius paragino Seimo rinkimuose išlaikyti demokratijos apsaugos sanitarinį korodoną
Savo kalboje G. Landsbergis taip pat dar kartą paragino bendražygius artėjančiuose Seimo rinkimuose išlaikyti demokratijos apsaugos sanitarinį korodoną, įsipareigojant antruosiuose rinkimų turuose remti tradicinių, valstybiškai mąstančių politinių jėgų kandidatus.
„Įsipareigokime jau šiandien, kad antruosiuose turuose remsime tradicinių, valstybiškai mąstančių politinių jėgų kandidatus, kai jie antruose turuose kovos prieš radikalių partijų kandidatus. Ir taip, tai galioja ir socialdemokratams. Mes tai turime vėlgi daryti be išlygų ir politinio turgaus. Mes įsipareigojame sukurti ir išlaikyti šį sanitarinį demokratijos apsaugos kordoną“, – sakė G. Landsbergis.
„Įsipareigokime, kad formuodami koaliciją arba dalyvaudami jos formavime niekada nesudaryti koalicijos su radikaliomis politinėmis jėgomis. Atsakingos vakarietiškos partijos Prancūzijoje ar Vokietijoje visada tiek būdami pozicijoje, tiek opozicijoje daro viską, kad jos būtų sudaromos be radikalių chamiškų politinių jėgų“, – akcentavo partijos pirmininkas.
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pakeitė savo poziciją dėl koalicijos su R. Žemaitaičiu. Prieš kelias savaites LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė sunkiai įsivaizduojanti bendrą darbą koalicijoje su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Anksčiau neatmetusi galimybės formuoti valdančiąją daugumą su buvusio parlamentaro politine jėga, V. Blinkevičiūtė akcentuoja – R. Žemaitaitis savo elgesiu peržengė ribas.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda yra užsiminęs, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai ir tikimybė, jog politiko vedama partija gali būti kitame Seime, sulaukė reakcijos ir iš užsienio – šalies vadovas įvardijo vieną svarbiausių Lietuvos partnerių Vokietiją.
Putinas yra Chamas, kuriam sparnus suteikia nebaudžiamumas
G. Landsbergis suvažiavime teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra Chamas, kurio veiksmus įgalino nebaudžiamumas ir partnerių nesugebėjimas pasipriešinti.
„Putinas – Chamas, nesilaikantis tarptautinių taisyklių, išniekinantis taikos ir taisykliu pasaulį. O sparnus jam suteikia nebaudžiamumas. Nebus Hagos. Ka ten Hagos... Ukraina turi kovoti už teisę smogti atgal. Vakarų reakcija į karą Ukrainoje patvirtina – Chamu būti apsimoka“, – suvažiavimo metu nuotoliu kalbėjo ministras.
„Nesustabdytas Putinas eis toliau ir perės naujus Chamus kitose pasaulio vietose. Ir ar to mes jau nematome? Kalbame apie polikrizinį pasaulį – daugybę krizių tuo pačiu metu. Kas už jų slypi? Tokie patys mažyčiai Putinai - Chamai. Nesustabdę rizikuojame išauginti ir dar didesnius, didesnius už Putiną, kurių vizija didesnė – perkurti pasaulį pagal savo paveikslą“, – nuogąstavimais dalijosi politikas.
Anot jo, už diktatorių suklestėjimą atsakomybę turi prisiimti ir tam kelio neužkirtusios tarptautinės organizacijos.
„Diktatoriai negimsta vakuume. Jie iškyla tinkamoje terpėje, kuri juos toleruoja, neužkerta jiems kelio, nesustabdo tada, kai jų galia dar nebūna absoliuti, paprastai – didelių ekonominių, socialinių pokyčių metu, kai institucijos – tokios kaip tarptautinės organizacijos, teisingumo ir galios organizacijos demonstruoja silpnumą, kai tyli ir susitaiko politinis, verslo, teisėsaugos ir kultūros elitas. Diktatoriai pradeda kilti kur kas anksčiau dar gerokai iki įvykių, kurie vėliau tampa istorijos vadovėlių dalimi“, – sakė G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos iš dalies buvo kaltas ir 2018 metais prasidėjęs NATO silpnėjimas.
„2018-aisiais garsiai svarstėme, ar NATO nėra organizacija mirusiomis smegenimis. NATO valstybės, nepaisant augančio Rusijos pavojaus mažino karių skaičių, didžiausius tankų kiekius buvo galima rasti tankų kapinynuose, o ne poligonuose. NATO kaip gynybinė institucija silpo“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadoavs.
G. Landsbergio teigimu, Europa pasirinko nematyti Rusijoje vykstančių pokyčių, tad dabar belieka tvarkytis su pasekmėmis.
„Gal tai buvo taktika, gal apsisprendimas, tačiau tikrai matėme, kad viskas Rusijoje važiuoja žemyn, turėjome visas galimybes užkardyti tuomet kai tai prasidėjo, bet nusprendėme, kad neverta. Gal dėl merkantilistinių priežasčių- prekiausime, gal dėl vertybinių - galų gale susitarsime, nes visi tokie patys. Tačiau tai buvo sąmoningas pasirinkimas“, – sakė TS-LKD pirmininkas.