„Įsivaizduokite, jeigu nuo Laisvės partijos iki Agnės Širinskienės, per visą politinį spektrą yra sutarimas dėl pilietybės išsaugojimo, tai yra gana reikšmingas pasiekimas mūsų politinei sistemai“, – trečiadienį Seime sakė valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Deja, nors sutarimas, kaip sako A. Armonaitė, rastas tarp politinių partijų, tačiau ne visuomenėje.
Laisvės partijos vadovė žadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas tol, kol jis bus išspręstas.
„Jeigu reikės, lysime pro adatos skylutę“, – kalbėjo ji.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas savo ruožtu trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog įspūdingas kiekis Lietuvos piliečių labai užtikrintai pasisakė, kad „šia kryptimi mes turėtume judėti“.
Tiesa, toks vienybės demonstravimas įvyko po, o ne prieš referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. O tai irgi nebūtų pamaišę referendumo rezultatams.
„Mes tikrai negalime nieko nedaryti“, – pabrėžė Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovė Rita Tamašunienė.
Būtent pasaulio lietuvių į Seimą išrinkta A. Armonaitė siūlo Migracijos departamentui, konsulinėms įstaigoms laikinai pristabdyti pilietybės atėmimo procedūras, o vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei laikinai nepasirašinėti dekretų.
„Galima skelbti tokį moratoriumą, kad kol nebus išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, institucijos proaktyviai tų pilietybių neatims.
Žinau, kad tai gal nėra įprastas sprendimas kaip Lietuvai, bet yra šalių, kurios to nedaro, pavyzdžiui JAV. Tai Lietuva irgi galėtų būti tokia šalis“, – savo pasiūlymą įgarsino A. Armonaitė.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kalbėjo, jog yra teisės aktai ir jų ministrai eidami pareigas turi laikytis.
„Žinoma, tai nėra labai malonu“, – sakė ministrė.
O kitos politinės partijos mato ir alternatyvų.
„Reikia dar kartą permąstyti mūsų konstitucinį įstatymą, tiek referendumo, tiek rinkimų kodeksą dėl internetinio balsavimo galimybės“, – kalbėjo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Julius Sabatauskas.
O opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys tikino, jog referendumą kartotų.
Viena iš referendumo dėl pilietybės išsaugojimo iniciatorė, valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Seime Dalia Asanavičiūtė iš karto po rinkimų pasakė, kad referendumo daugiau neberengs.
„Gal po 15 metų situacija pasikeistų, naujoji karta užaugtų“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Ir iš karto ji registravo pilietybės įstatymo pataisas, jos išplėstų išimtis, leidžiančias Lietuvos pilietybę išsaugoti.
„Dabar mes turime dvigubų piliečių apie 0,8 procento visos Lietuvos“, – kalbėjo konservatorė D. Asanavičiūtė.
Iš 350 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsuoti užsiregistravo tik 60 tūkstančių. O realiai balsavo dar mažiau – vos 40 tūkstančių. Tad įspūdis toks, kad Lietuvoje gyvenantiems pilietybės klausimas rūpi labiau nei tiems, dėl kurių ir motyvuojama keisti Konstituciją.
„Ir yra svarbiau lietuviams, gyvenantiems dabar čia, Lietuvoje, tiems lietuviams, kurie gimė Lietuvoje, jeigu jie išvyktų, jeigu jie kada nors priimtų, nebūtinai šiandien, kitos valstybės (pilietybę, aut. p.), tai jie prarastų Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
Iš karto po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sakė, kad svarbiausia yra rinkėjas.
„Visos mūsų pastangos ir darbas būtų perniek, jeigu rinkėjai nepasinaudotų balsavimo teise, jeigu jie neatvyktų balsuoti“, – pirmadienį kalbėjo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Tačiau užsienyje gyvenantys ir paštu balsuoti užsiregistravę skundžiasi arba iš viso negavę, arba biuletenius balsuoti gavę paskutinę minutę.
„Mūsų bendruomenės narės iš Toskanos, Florencijoje bent keletas žmonių negavo, taip pat biuletenių negavo Šiaurės Italijos didesniuose miestuose“, – LNK žinioms sakė „itlietuviai.it“ vyriausioji redaktorė Neringa Budrytė.
D. Henke taip pat teigė, jog iš Islandijos gavo žinią, jog biuleteniai rinkėjus ten pasiekė tik trečiadienį.
VRK viską išsiuntė laiku, tačiau biuleteniai keliauja neregistruotų paštu, o jis yra visur skirtingas ir nebūtinai punktualus.
„Tai tu nesi garantuotas, kad tas laiškas tau ateis. Bet lygiai taip pat nesi garantuotas, ar jis nueis. Mano nuomone, tas balsavimas yra tokia loterija, kai tikrai yra sunku pasakyti, kaip tau gausis“, – kalbėjo N. Budrytė.
Balsuoti buvo galima ir ambasadose, bet N. Budrytė pasakojo, jog Italijoje atstumai yra dideli. Tad nuvažiuoti iki Romos gali kainuoti ir 100 eurų.
„Tai koks lietuvis Lietuvoje mokėtų 100 eurų už tai, kad atliktų savo pilietinę pareigą“, – LNK žinioms kalbėjo N. Budrytė.
Užsienio lietuviai sako, kad panaši situacija kartojasi per kiekvienus rinkimus.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
