Šis dokumentas praėjusį ketvirtadienį parlamente įveikė svarstymo stadiją. Iki jo ratifikavimo liko tik vienas žingsnis. Ratifikavusi konvenciją, Lietuva teisiškai užbaigtų tarptautinio dokumento integravimą į nacionalinę teisę ir deklaruotų siekį kovoti su manipuliavimu sporte.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Andrius Kupčinskas mano, kad geriau vėliau negu niekada ratifikuoti šį dokumentą, kuris žinomas, kaip Makolino konvencija.
„Tenka apgailestauti, kad iki šiol nesame jos ratifikavę. Galėjome tą padaryti praeitą kadenciją. Gerai, kad, atrodo, suspėsime bent šią kadenciją tai padaryti. Jeigu žiūrėtume pasaulio mastu, ypač sutartose lažybose, kuriose dalyvauja ir patys sportininkai, bandantys nulemti sporto rezultatus, sukasi milijardai. Kol kas daugiausia siekiama tą pažaboti Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – praėjusį ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė A. Kupčinskas.
Ragindamas palaikyti konvenciją jis teigė, kad manipuliavimas sporto varžybomis, pačių sportininkų ir jų artimųjų dalyvavimas prilygsta dopingui.
„Tikiuosi, kad po konvencijos ratifikavimo atsiras įrankių, kurie atsidurs Sporto įstatyme ir mes galėsime rodyti lyderystę ir šioje srityje“, – tvirtino politikas.
Seimo narys Emanuelis Zingeris pridūrė, kad per Lietuvos pirmininkavimą Europos Tarybai ši konvencija paskelbta viena iš prioritetinių.
„Todėl visos Lietuvos delegacijos vardu prašyčiau palaikyti šį vieną iš Lietuvos valstybės prioritetų mums pirmininkaujant. Būtų labai gražu parodyti visuotinę mūsų Seimo paramą labai svarbiai Europos Tarybos iniciatyvai faktiškai uždrausti arba bandyti sumažinti manipuliavimą tokioje šviesioje srityje kaip sportas“, – sakė E. Zingeris.
Už šio dokumento ratifikavimą svarstymo stadijoje balsavo 91 Seimo narys, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Ratifikavus konvenciją Lietuva prisijungtų prie Europos ir pasaulio kovos su manipuliavimu sporto varžybomis
Gegužės pradžioje pateikdama Seimui konvenciją ratifikavimui Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė sakė, kad manipuliavimas sporto varžybomis – tai viena didžiausių grėsmių šiandieniniam sportui. Pasak jos, ši problema aktuali ir Lietuvoje.
„Nuo 2023 metų rugsėjo turime gautus šešis pranešimus apie galimai sutartas varžybas. Įžvelgiame, kad šiandieninis reguliavimas stokoja nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, neturime vienos keitimosi informacija platformos, nėra bendrų teisiškai apibrėžtų procedūrų ir aiškaus institucijų veikimo mechanizmo“, – iš Seimo tribūnos sakė viceministrė.
Konvencija – minimalių tarptautinių standartų rinkinys, kovojant su manipuliavimu sporto varžybų eiga ar rezultatais, kurių skaičius toliau auga visame pasaulyje.
Joje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui ir prevencijai, keitimuisi informacija, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui, atsakomybei ir sankcijoms. Tikimasi, kad ratifikavus konvenciją Lietuva galės efektyviau bendradarbiauti tarptautiniu mastu su organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje.
Europos Tarybos konvencija dėl manipuliavimo sporto varžybomis priimta 2014 m. rugsėjo 18 d. Makoline. Konvencijos rengime dalyvavo 42 valstybių atstovai iš Europos Tarybos narių ir stebėtojų.
Konvencija įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d., kai ją ratifikavo 5 šalys. Šiuo metu Konvenciją jau ratifikavo 9 šalys ir, Europos Tarybos Konvencijos sekretoriato duomenimis, planuoja ratifikuoti Belgija, Ispanija, Olandija, Švedija, Airija ir Rumunija.