„Įdomu, kad pastaruoju metu daug kalbėta apie galimą Vyriausybės perkrovimą, tai bent jau aš tikėjausi, kad iš metinio pranešimo bus daugiau mažiau aiškios konkrečios sritys, kur prezidentas tikisi didesnio proveržio, ir kur būtų galima rasti užuominą, kad tų sričių ministrams jau artinasi paskutinioji.
Tai buvo nebent kritika dėl regionų atskirties, kur gal galima būtų įžiūrėti, kad čia kalbama apie Vidaus reikalų ministerijos sritį, paminėkime dar frazę „griūvantys tiltai“, tai gal – Susisiekimo ministerija, „traktoriai sostinėje“ – visiškai aiški užuomina į dabartinį žemės ūkio ministrą, bet tai yra vieša paslaptis, kad dabartinis ministras, ko gero, nepabaigs šitos kadencijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo T. Ignatavičius.
Apskritai G. Nausėdos kalbą jis pavadino „leopoldiška“, tai yra taikesne, nei galimai tikėjosi opozicija. Žurnalisto vertinimu, tai buvo sąmoningas pasirinkimas.
„Pirmosios kadencijos metu prezidentui nebuvo pavykę tapti vienytoju, bet įvykę prezidento rinkimai parodė, kad visuomenė turi poreikį, kad šalies vadovas būtų aukščiau vietinių politinių intrigų, politiškai neramiais laikais imtųsi bendrinančio vaidmens, kuris galėtų apjungti skirtingas stovyklas“, – komentavo T. Ignatavičius.
Jo vertinimu, prezidento laikysena yra susijusi su jo noru per antrą kadenciją palikti savo pėdsaką, kaip „plevenančio virš politinių džiunglių“.
„Antroji kadencija yra tas momentas, kai šalies vadovai bando palikti kažkokį ryškesnį pėdsaką. Manau, kad G. Nausėda irgi to imsis. „Gerovės valstybės“ terminą keičia „vieninga Lietuva“, didesnis dėmesys regionams, skirtingoms socialinėms grupėms, – toks misionieriaus vaidmuo“, – įvertino T. Ignatavičius.
Pasigendantiems prezidento planų į ateitį, žurnalistas užsiminė, kad jų būtų galima pasidairyti kitur.
„Pastaruoju metu girdime, kad prezidento komanda kažkiek prisideda prie socialdemokratų rengiamos rinkimų programos, tai galbūt ten prezidentas pasiūlys aiškesnę kryptį mums visiems, kaip viskas dėliosis rudenį“, – svarstė T. Ignatavičius.
O dėl paskutiniu kalbos akcentu tapusios kritikos konservatorei Monikai Navickienei žurnalistas nenustebo.
„Būtų buvę keista, jeigu prezidentas būtų šitą temą apėjęs. Nieko naujo jis nepasakė, ką buvo ir anksčiau apie skandalą ir M. Navickienės ryšius su įtartinais asmenimis pakalbėjęs, ir tai, ką pripažįsta net ir patys valdantieji“, – sakė T. Ignatavičius.
Priešinkiminė kalba
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas prezidento kalbą įvertino kaip priešrinkiminę.
„Didžioji dalis dėmesio buvo sutelkta į vidaus politiką. Sąlyginai nedaug dėmesio buvo užsienio politikai. Jeigu anksčiau buvo labai daug kalbama apie karą Ukrainoje, šį kartą Ukraina buvo paminėta vos du kartus. Prezidentas davė tam tikrus signalus dėl bendro darbo su socialdemokratais, ir jo kalba ir pagrindiniai akcentai puikiai derėjo su centro kairės nuostatomis“, – sakė A. Lašas.
Tuo metu į lūkestį dėl vienybės politologas žiūrėjo skeptiškai.
„Demokratinėje visuomenėje tokios vienybės apie kurią čia kalbama nelabai yra, sunku jos tikėtis, ypač tokiais laikotarpiais kaip dabar, kai yra pilna iššūkių. Man naivokai skamba ta danguje pakylėta retorika, kai supranti, kad ir pats, kai nusileidi į politiką, ir esi rinkiminėje kampanijoje, tai nekalbi pakylėtomis frazėmis, o kalbi apie kažkokius neišspręstus dalykus, kritikuoji, siūlai, kas neišvengiamai skaldo“, – kalbėjo A. Lašas.
Tačiau laidos pašnekovas sutiko, kad kalbėdamas Seime prezidentas nenusileido iš savo rolės į visiškai partinį veikėją, kuris su botagu kritikuotų.
„Bet, jeigu pasižiūrėsime į visus tuos klausimus, apie kuriuos jis kalbėjo, tai nesakau, kad jie nesutampa su jo ankstesne pozicija, jis ir kalbėjo iš centro kairės perspektyvos apie gerovės Lietuvą, jis tiesiog sugrąžino visa tai. Ir šitame kontekste jis puikiai supranta, su kuo tai dera, ir su kuo kartu jis apie tai kalba. Juk jis nėra naivus politikas. Jis žino, ką jis kalba, ir su kuo jo tie prioritetai dera partine prasme“, – sakė A. Lašas.
Paskutinis pirmosios kadencijos pranešimas
Lietuvos prezidentas šią savaitę Seime perskaitė paskutinį šios kadencijos metinį pranešimą. Savo kalboje prezidentas akcentavo būtinybę mažinti socialinę atskirtį, neskaldyti Lietuvos visuomenės, daugiau galių suteikti savivaldybėms. Lietuvos prezidentas taip pat pažėrė kritikos valdantiesiems. Šalies vadovas kritikavo valdančiųjų norus įšaldyti mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų augimą.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad naujovės švietimo sistemoje sukėlė daug sumaišties, o esant šiam chaosui atsakinga ministerija buvo palikta be nuolatinio vadovo. Be to, G. Nausėda apgailestavo, kad valdantiesiems nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos.