Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį išnagrinėjo D. Arlausko skundą dėl jo registracijos panaikinimo kitą mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
D. Arlauskas savo anketoje nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, todėl praeitą penktadienį VRK panaikino jo registraciją rinkimuose.
„Net negalėjau pagalvoti, kad mane gali išbraukti, mane gal pusė Lietuvos pažįsta, sakymas, kad nuslėpiau, mane žeidžia, aš negaliu su tuo susitaikyti“, – teisme sake D. Arlauskas. Jis į teismą atvyko su advokatu Justu Viliu. Advokatas teigia, kad jo klientas niekada nėra slėpęs savo darbo KGB, nes tam nebuvo tikslo ir noro.
LVAT sprendimą D. Arlausko byloje skelbs ketvirtadienį, jis bus galutinis ir neskundžiamas.
Kaip skelbta anksčiau, tarnybos Z, nuo 1989-ųjų vykdžiusios ideologinę kontržvalgybą, vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu dirbęs buvęs KGB karininkas D. Arlauskas VRK anketoje nebuvo nurodęs, jog iki pat Nepriklausomybės atkūrimo dirbo kadriniu KGB darbuotoju.
Jeigu rytoj bus neigiamas teismo sprendimas, aš paskirsiu tam tikrą pinigų sumą, savo testamente, kad po 50 metų prie šio klausimo grįžtų ir apgintų mano garbę ir orumą, nes dabar aš nematau galimybės tai padaryti, jeigu bus neigiamas teismo sprendimas. Po 50 metų nuo politinės arenos bus nuėję tie, kurie manyje įžvelgia grėsmę.
Pats D. Arlauskas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose.
„Aš niekada neslėpiau, kad dirbau Valstybės saugumo komitete, kuris rusiškai vadinasi KGB“, – teisme kalbėjo jis.
D. Arlauskas teismui pasakojo, kad 1990 metų balandį premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės Vyriausybė jį pristatė kaip kuriamo Valstybės saugumo departamento vadovo pavaduotoju.
D. Arlauskas mano, kad jog tuomet buvo įvertinti jo nuopelnai, kai 1989 metais kai kurie Lietuvoje dirbę saugumiečiai, tarp jų ir D. Arlauskas, pareiškė, kad jie palaiko Lietuvos Nepriklausomybę.
„Už tą mano išdavystę mums trims už tėvynės išdavimą buvo paskirta mirties bausmė. Ji nebuvo įvykdyta, bet Skripalio ir Litvinenkos istorija tokia, kad galėjo būti ir įvykdyta“, – sakė D. Arlauskas.
ELTA primena, kad buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo duktė 2018 metų kovo 4 dieną Anglijoje buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, manoma, kad tai įvykdė du Rusijos saugumo tarnybų pareigūnai, atvykę su suklastotais pasais.
Buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pareigūnas Aleksandras Litvinenka, gavęs Jungtinės Karalystės pilietybę, 2006 m. buvo nunuodytas vienoje kavinėje, į arbatą įpylus itin reto radioaktyvaus polonio izotopo. Po kelių savaičių kančių A. Litvinenka mirė ligoninėje.
„Jeigu rytoj bus neigiamas teismo sprendimas, aš paskirsiu tam tikrą pinigų sumą, savo testamente, kad po 50 metų prie šio klausimo grįžtų ir apgintų mano garbę ir orumą, nes dabar aš nematau galimybės tai padaryti, jeigu bus neigiamas teismo sprendimas. Po 50 metų nuo politinės arenos bus nuėję tie, kurie manyje įžvelgia grėsmę“, – po posėdžio žurnalistams sakė D. Arlauskas.
Jo advokatas L. Vilys sako, kad jo klientas niekada nėra slėpęs savo tarnybos KGB, nes tam nebuvo tikslo ir noro, jis savo pareigą pilnai įvykdė. Advokatas mano, kad įstatymas reikalauja išviešinti slaptą bendradarbiavimą.
„Darbo santykiai nėra tas pats, kas yra sąmoningas bendradarbiavimas, žmogus negali būti baudžiamas, kaip suvokia“, – sakė L. Vilys.
VRK atstovas Rokas Stabingis prašė teismo palikti galioti jo atstovaujamos institucijos sprendimą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.
„Jeigu D. Arlauskas neslėpė darbovietės, tai nebuvo kliūčių atsakyti į šį klausimą (klausimą dėl bendradarbiavimo – ELTA), rinkėjai turi teisę žinoti apie pateiktus faktus. Sprendimas yra teisėtas, prašome palikti galioti“, – sakė R. Stabingis.
69 metų D. Arlauskas šiuo metu yra Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, jis buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) pirmojo vadovo Mečio Laurinkaus pavaduotoju, yra vadovavęs žiniasklaidos priemonėms – Žinių radijui ir dienraščiui „Lietuvos žinios“, yra dirbęs premjero Gedimino Kirkilo visuomeniniu konsultantu.
Viktoro Uspaskicho vedamos „Taikos koalicijos“ sąraše D. Arlauskas buvo įrašytas antruoju numeriu.
Iš Seimo rinkimų pašalintas K. Bilius neigia dirbęs KGB: kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį išnagrinėjo partijos „Nemuno aušra“ atstovo Kęstučio Biliaus skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo pašalinti jį iš Seimo rinkimų. VRK šį asmenį iš rinkimų pašalino dėl to, kad jis nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, šiuo atveju – su KGB.
LVAT trečiadienį pradėjus nagrinėti K. Biliaus skundą, paskelbta, kad pareiškėjas teikė teismui prašymą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išsireikalauti papildomų dokumentų, kurie atskleistų jo darbo KGB aplinkybes.
K. Bilius tvirtino, kad tas dokumentas, kuriame esą pateikiama informacija apie tai, kad jis pusę etato dirbo šaltkalviu-santechniku KGB Šiaulių miesto skyriuje, yra įtartinas.
Tikrai po šito posėdžio kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų ištirtas šis dokumento klastojimas.
„Jei žmogus dirbo du metus tam skyriuje, tai turėjau gauti ten atlyginimą, ten turėtų būti darbo sutartis, kurios niekada nepasirašinėjau, algalapis. (…) Gavau pliką, tuščią be jokių numeracijų, nepasirašytą dokumentą“, – teisme aiškino K. Bilius.
Jis teigė, kad tokius dokumentus dabar galima suklastoti, sukurti dirbtinio intelekto pagalba. K. Bilius pabrėžė, jog dėl aptariamo dokumento kreipsis į prokuratūrą.
„Tikrai po šito posėdžio kreipsiuosi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų ištirtas šis dokumento klastojimas“, – dėstė vyras.
Teisėjas Gintaras Kryževičius paskelbė, kad teismas atmetė K. Biliaus prašymą iš LGGRTC išsireikalauti papildomų dokumentų apie jo darbą KGB.
Teismui toliau nagrinėjant K. Biliaus skundą, jis pats akcentavo niekada nedirbęs KGB.
„Niekada nedirbau ten, niekada nebuvau ten įkėlęs kojos, niekada nebuvau palenkęs to pastato durų rankenos“, – dėstė K. Bilius.
Jis kartojo, kad LGGRTC dokumentas yra galima klastotė.
„Nei pasirašyta, kas užpildė kortelę, nei yra data, kada užpildyta kortelė, daug taisymų ten“, – aiškino K. Bilius.
Vyras akcentavo, kad jį dar labiau stebina tai, jog KGB kortelėje nurodoma, kad jis šioje įstaigoje dirbo šaltkalviu-santechniku.
„Aš namuose šiaip prastas santechnikas esu“, – pažymėjo K. Bilius.
LVAT posėdyja dalyvavusi VRK pirmininkė Lina Petronienė tikino, kad komisija K. Biliaus registraciją Seimo rinkimams išbraukė, atsižvelgdama į LGGRTC pateiktą informaciją apie kandidatą, jo darbą KGB. L. Petronienė tvirtino, kad šiuo atveju VRK su LGGRTC buvo susisiekę ir papildomai aiškinosi, ar tikrai asmens duomenys atitinka tuos, kurie pateikiami KGB kortelėje.
„Matome gimino datą, išsilavinimą, vardą ir pavardę, tai, kur kandidatas taip pat dirbo. (…) VRK nėra suteikti įgaliojimai nustatyti faktus, (…) bet, kiek buvo įmanoma, mes patikrinome informaciją. (…) Mums pateikė informaciją, kad jis buvo kadrinių darbuotojų sąraše“, – kalbėjo L. Petronienė.
LVAT sprendimą dėl K. Biliaus skundo skelbs ketvirtadienį.
LGGRTC: K. Bilius dirbo šaltkalviu-santechniku KGB
K. Bilius savo anketoje nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, todėl VRK penktadienį panaikino jo registraciją rinkimams.
Savo ruožtu LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys Eltai teigė, kad stebisi iš Seimo rinkimų pašalinto „Nemuno aušros“ kandidato K. Bilio aiškinimu, jog šis nedirbo KGB.
Pasak A. Bubnio, turimuose dokumentuose sutampa ne tik ryšių su SSRS tarnybomis nenurodžiusio politiko duomenys, bet ir jo sutuoktinės vardas.
„Ypatingajame archyve yra jo KGB kortelė, pagal kurią matosi, kad jis dirbo antraeilėse pareigose viename iš KGB skyrių. Jis ten dirbo trumpą laiką, tačiau yra įrašas, kad dirbo“, – Eltai teigė A. Bubnys.
„Nemanau, kad tai yra kitas asmuo, nes sutampa ir gimimo metai, mėnuo, diena. Net ir žmonos vardas sutampa. Reiktų ypatingo atvejo, kad tai būtų kitas žmogus, o ne Kęstutis Bilius“, – pridūrė jis.
LGGRTC turimais duomenimis, nuo 1989 m. K. Bilius pusę etato dirbo šaltkalviu-santechniku KGB Šiaulių miesto skyriuje.
Informaciją, ar kandidatas praeityje yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK suteikia LGGRTC.
Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 dieną.