„Reikalavimais ar ultimatumais mes tikrai nebendraujame, nors galbūt kai kam susidaro šiek tiek kitoks įspūdis. Bet aš tos savitvardos arba tvirtumo tikrai reikalausiu iš koalicijos, kai bus priiminėjami svarbūs sprendimai – ar tai būtų pensijų kaupimo pertvarka, ar tai būtų švietimo sistemos, ar regionų politikos klausimai. Va čia tikrai reikės pademonstruoti tvirtumą ir politinę išmintį“, – antradienį LRT radijui sakė G. Paluckas.
„Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis“, – dėstė jis, dėkodamas prezidentui už dėmesį koalicijai.
Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį TV3 televizijai prezidentas G. Nausėda teigė manantis, jog premjeras galėtų pareikalauti „tam tikros savitvardos“ iš ultimatumus koalicijos partneriams keliančio „aušriečių“ pirmininko.
„Aš manau, kad ir ponas Paluckas galėtų labai aiškiai pareikalauti iš pono Žemaitaičio tam tikros savitvardos ir tiesiog orientavimosi į tuos dalykus, kurie svarbiausi Lietuvai“, – sakė G. Nausėda.
„Nėra taip, kad vienas žmogus galėtų lemti Lietuvos situaciją. Nors kartais, vartant žiniasklaidos puslapius, man susidaro įspūdis, kad nieko Lietuvoje įdomaus nevyksta, tik vienos asmenybės išsidirbinėjimai“, – akcentavo šalies vadovas.
Ragina leisti situaciją spręsti koalicinei tarybai
Įtampos valdančiosios daugumos gretose kilo dar prieš Kalėdas, kai ambicijas į Seimo vicepirmininko postą išreiškęs R. Žemaitaitis pagrasino, jog priešingu atveju „Nemuno aušra“ pasitrauks iš koalicijos.
Pirmadienį jis žurnalistams patikino – tikimybė, kad „aušriečiai“ paliks daugumą, yra tikėtina ir siekia 80 proc.
„Variantas išėjimo yra realus ir apie 80 proc. tikėtinas, kad įvyks, jei (koalicijos partneriai – ELTA) nesilaikys susitarimo“, – sakė R. Žemaitaitis.
G. Paluckas savo ruožtu pažymi – koalicinė taryba išspręs kilusius ginčus.
„Dėl tų procentų – sakyčiau, kad situacija gerėja, nes dar prieš porą savaičių Remigijus sakė, kad išeisime iš koalicijos. Dabar jau yra 80 procentų. Tai gal mes, galų gale, nematuokime pačios situacijos įvairiausiais pareiškimais ar antraštėmis, o vis tiktai leiskime koalicinei tarnybai išspręsti šį klausimą, priimti sprendimus, kurie bus visiems įpareigojantys. Ir šis klausimas bus tokiu būdu suvaldytas“, – paaiškino premjeras.
ELTA primena, kad įtampos darbus vos pradėjusios valdančiosios daugumos gretose kilo po to, kai R. Žemaitaitis pareiškė, jog „aušriečiai“ trauksis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.
Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Koalicinė taryba prieš Kalėdas aptarė susiklosčiusią situaciją. Politikai žada toliau tęsti diskusijas bei ieškoti galimų situacijos sprendinių.
Tiesa, netrukus po to R. Žemaitaitis LRT televizijai pareiškė, kad partijai „Vardan Lietuvos“ deleguota Seimo pirmininko pozicija galėtų atitekti jo atstovaujamai politinei jėgai. Pasak „aušriečio“, toks žingsnis bus svarstomas, jei dabartinis parlamento vadovas, demokratas S. Skvernelis, atsisakys teikti jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.
„Jei į Seimo pirmininko pavaduotojus neteikiamas Remigijus Žemaitaitis, tai partija galėtų duoti visai kitą asmenį į Seimo pirmininkus, kad ta pozicija grįžtų į „Nemuno aušros“ poziciją“, – LRT televizijai penktadienį teigė R. Žemaitaitis.
G. Paluckas tikina, kad konflikto su prezidentu dėl atstovavimo EVT nebus: kas nėra sugedę, taisyti nereikia
Premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis poreikio keisti šiuo metu galiojančią atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką. Pasak jo, prezidentas Gitanas Nausėda šiame Europos lyderių formate tinkamai atstovauja visos Lietuvos poziciją.
„Aš vadovaujuosi principu – kas nėra sugedę, nereikia pulti taisyti“, – LRT radijui teigė G. Paluckas.
„Konflikto tikrai nėra, nes čia nėra pagrindo konfliktui. Tiesiog yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti ir Vilniuje, ir Briuselyje. Ir pamėginti (...) viena sėdyne apsėsti visko, aš tiesiog nematau tam jokio politinio reikalo“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.
Aš vadovaujuosi principu – kas nėra sugedę, nereikia pulti taisyti.
Pasak ministro pirmininko, šalies vadovas tinkamai atstovauja Lietuvos interesus Europoje.
„Taip, didžioji dalis atstovų Europos Vadovų Taryboje yra ministrai pirmininkai, kurie vienaip ar kitaip yra didele dalimi atsakingi ne tik už šalies vidaus politiką, bet ir už ūkį, ir finansus, ir kitus reikalus, kurie savo ruožtu (...) sprendžiant klausimus Europos mastu reikalauja tam tikro suderinimo ir detalaus žinojimo. Bet čia yra labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – kaip pozicijos yra suderinamos tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros“, – akcentavo G. Paluckas.
„Tai prezidentas puikiausiai atstovauja Europos Vadovų Taryboje Lietuvos poziciją – ne savo, ne Vyriausybės, ne Seimo, o Lietuvos poziciją. Tai kol tai nėra sugedę, taisyti, matyt, ir nereikia“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią kadenciją. Šiuo metu galiojančia tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
G. Paluckas: Kinijos ir ES santykių laukia duobėtas kelias
Praėjusiais metais apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu užsiminęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad buvo ne taip suprastas, o Europos ir Kinijos laukia „duobėtas santykių kelias“.
„Mano žodžiai, matyt, buvo išimti šiek tiek iš konteksto. Diplomatinių santykių atkūrimas iš esmės apima ambasadorių rango diplomatų turėjimą vienoje ar kitoje šalyje“, – LRT radijui antradienį sakė G. Paluckas.
„Tada komentuodamas tikslinau – jei Kinija siųs ambasadorių į Lietuvą, Lietuva nusiųs savo ambasadorių į Pekiną. Santykių atkūrimas yra šiame kontekste“, – pridūrė premjeras.
Socialdemokratų deleguotas ministras pirmininkas tikino, kad tikrai nemato galimybių Lietuvai daryti nuolaidų tam, jog santykių su Kinija atmosfera imtų gerėti.
„Jei mes įsivaizduojame, kad Lietuva turi padaryti kažkokias nuolaidas ar kitus dalykus... Matyt, tai yra tikrai interpretacijos ir laužta iš piršto. Šiandien mūsų santykiai su Kinija yra apibrėžti ES bendros strategijos, o ES santykiai su Kinija taip pat keičiasi. Tiek dėl Kinijos paramos Rusijai kare su Ukraina, tiek dėl rimtų ekonominių trinčių, kurios lemia, kad Europa gins savo rinką nuo valstybės subsidijuojamų paslaugų ir prekių, kurios atkeliauja iš Kinijos. Žiūrint į perspektyvą, tie santykiai bus tam tikras duobėtas kelias“, – apibendrino G. Paluckas.
Mano žodžiai, matyt, buvo išimti šiek tiek iš konteksto. Diplomatinių santykių atkūrimas iš esmės apima ambasadorių rango diplomatų turėjimą vienoje ar kitoje šalyje.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu žurnalistams sakė G. Paluckas.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
„Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.