„Manau, reikia būti nepataisomu optimistu arba konservatoriumi, kad surinkus 24 proc. balsų skelbtum didžią pergalę. Kita vertus, visiškai suprantama, kad sakyti, jog pralaimėjau, kai ant nosies kabo Europos Parlamento rinkimai, o prieš akis Seimo rinkimai – irgi nesinori“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Šiuo atveju, manyčiau, ta politinė matematika yra tiek juokinga. Gerai, kad skaičiai neverkia – ašarų mažiau“, – ironizavo jis.
Kaip pranešta anksčiau, antrajame prezidento rinkimų ture užtikrintą pergalę pasiekus G. Nausėdai, jo oponentė, premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad sulaukti balsai rodo rinkėjų pasitikėjimą. Tuo metu konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad kelti tikslai buvo pasiekti, o po rinkimų susiklosčiusi situacija „partijai gali būti traktuojama kaip sėkminga“.
Šiuo atveju, manyčiau, ta politinė matematika yra tiek juokinga. Gerai, kad skaičiai neverkia – ašarų mažiau.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. prezidentas G. Nausėda buvo perrinktas antrajai kadencijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šalies vadovą parėmė 74,15 proc. piliečių. Tuo metu antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 24,34 proc. balsų.
G. Nausėdos patarėjas apie įpareigojimą šalies vadovams keltis į Turniškes: prezidento lagaminai liks namie
Seime kelią skinantis įstatymo projektui, kuris įpareigotų šalies vadovą persikelti gyventi į Turniškes, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šią iniciatyvą galėtų įvertinti Konstitucinis Teismas (KT). Visgi, nepaisant įstatymo likimo parlamente, patarėjas mano, kad G. Nausėdai į Turniškių rezidenciją antrosios kadencijos metu keltis neteks.
„Manau, kad lagaminų prezidentui niekur krautis nereikės. Vėlgi, supraskime, kad nė vienas įstatymas Seime – ypač tas, kuris yra siūlomas jaunųjų Seimo atstovų, yra tiesiog nukreiptas ne tam, kad valstybei būtų geriau, bet ką nors paerzinti ar pašpilkuoti. Tai šioje vietoje, koks įstatymas bebūtų priimtas, nemanau, kad gali kažkas priversti žmogų vienaip ar kitaip rinktis gyvenamąją vietą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Matyt, Konstitucinis Teismas turės apie ką pasisakyti ir pagalvoti“, – pridūrė jis.
Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad Turniškių rezidencija – net jeigu prezidentas nutartų į ją keltis – ją remontuoti reikėtų porą metų. Tai šiuo atveju, matyt, prezidento lagaminai liks namie.
F. Jansonas akcentuoja – net jeigu šalies vadovas ir nutartų persikelti į rezidenciją, tai nebūtų greiti pokyčiai.
„Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad Turniškių rezidencija – net jeigu prezidentas nutartų į ją keltis – ją remontuoti reikėtų porą metų. Tai šiuo atveju, matyt, prezidento lagaminai liks namie“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
F. Jansonas teigia, kad prezidentas į kariuomenės vadus siūlys R. Vaikšnorą: kandidatūra derinama su Seimo frakcijomis
F. Jansonas teigia, kad prezidentas į kariuomenės vado poziciją siūlys generolo Raimundo Vaikšnoro kandidatūrą, kuri šiuo metu jau yra derinama su Seimo frakcijomis.
„Taip, tai yra kandidatas, kurį pasirinko prezidentas. Šiuo metu kandidatūra yra derinama su Seimo frakcijomis“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
Šalies vadovo patarėjas tikina, kad prezidentas turėjo galimybę rinktis tarp geriausių pretendentų užimti šias pareigas.
„Skirtingai nuo Ministrų kabineto sudarymo ir performavimo, prezidentas turėjo galimybę rinktis geriausią ir geriausių. Visi keturi kandidatai, kurie buvo svarstomi, su kuriais buvo susitinkama, turi tiek patirtį, tiek žinias, tiek pasitikėjimą ir tai yra labai geri kandidatai. Šiuo metu prezidentas pasirinko tą, kurio palaikymas pasirodė didžiausias, o vizija aiškiausia“, – sakė F. Jansonas.
„Supraskime, kad gyvename tikrai sudėtingu metu. Ir jeigu anksčiau prieš 5-10 metų tas kariuomenės vado parinkimas buvo mažiau žiniasklaidai įdomus ir svarbus, tai šiuo atveju tai tikrai visai visuomenei yra svarbus klausimas ir labai džiugu, kad galima rinktis iš kelių labai, labai rimtų, gerų kandidatų“, – akcentavo jis.
F. Jansonas pabrėžia, kad labai svarbu, jog kandidatas į Lietuvos kariuomenės vado postą turėtų platų politinį palaikymą.
Dabartinio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepos mėnesį.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.