„Po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“, – trečiadienį LRT radijui teigė F. Jansonas.
„Dabar dėlioti, ar jis tiktų, ar netiktų – bus paprastas ir esminis dalykas, kad valdančiosios daugumos yra formuojamos Seime. Prezidentui gali patikti, gali nepatikti, tačiau partijos tariasi tarpusavyje ir jo vaidmuo yra jau daugiau moralinis. Kokių nors teisinių priemonių koreguoti koalicijas prezidentas neturi, kai bus Vyriausybės formavimas, tada bus jau atskiras klausimas“, – kalbėdamas apie prezidento galias šiuo klausimu pridūrė jis.
Nors prezidentas yra pareiškęs, jog jis nematytų R. Žemaitaičio darbo Vyriausybėje, F. Jansonas primena, kad valdantieji yra atsakingi ir už parlamento vadovybės pozicijas. Visgi, F. Jansonas akcentuoja, jog kol kas nei viena į Seimą išrinkta politinė jėga nenori dirbti kartu su „Nemuno aušra“.
„Prezidentas savo poziciją yra pasakęs, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo ir jį sąlygojusių pasisakymų jis R. Žemaitaičio Vyriausybėje nemato. Bet vėlgi, koalicija dalina ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo vadovų postus. Ar partijos susitars, ar norės susitarti priklausys nuo mandatų, kiek jos turės“, – dėstė F. Jansonas.
Pirmadienį F. Jansonas Eltai teigė, kad prie gerų „Nemuno aušros“ rezultatų Seimo rinkimuose prisidėjo ir konservatoriai. Dėl to, pasak jo, po pirmojo rinkimų turo antroje vietoje likusi TS-LKD už tai turėtų prisiimti atsakomybę.
Mano, kad trapi valdančioji koalicija Lietuvai gali būti naudinga
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frededrikas Jansonas teigia, kad trapi valdančioji koalicija Lietuvai gali turėti ir privalumų. Pasak jo, labai stiprios koalicijos dažnai tampa arogantiškos, o mažesnės yra labiau priverstos tarpusavyje ieškoti sutarimo.
„Labai stiprios koalicijos paprastai labai greitai tampa arogantiškomis koalicijomis. Tai šitą esame matę ir ne kartą. Tai galbūt tai, kad ji pakankamai trapi ir visiems reikės tarpusavyje reikės kalbėtis, galbūt tik suteiks jai to kitokio veikimo ir mažiau viešų pasisvaidymų žodžiais, mažiau pareiškimų, daugiau darbo“, – LRT radijui teigė F. Jansonas.
Jis taip pat tikina konservatorių naujojoje valdančiosios daugumos dėlionėje nematantis.
„Jeigu nepasiseks socialdemokratams, tai siūlyti gali nors ir Lenkų rinkimų akcijai – ar jie, ar konservatoriai turės maždaug vienodas galimybes suformuoti, nes tiesiog balsų pritrūks“, – sakė F. Jansonas.
„O partijų, kurios norėtų dirbti su konservatoriais, su visa pagarba jiems, šiuo metu naujajame Seime nesimato, net ir tie patys liberalai nelabai džiaugiasi bendru darbu, kiek matosi iš viešos erdvės“, – pridūrė jis.
Pasisakė apie prezidento dalyvavimą vidaus politikoje
Prezidentūra sureagavo į buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus pasisakymą, kad Lietuvos prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Vyriausiojo prezidento patarėjo Frederiko Jansono teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda yra aktyvus vidaus politikoje ir veikia pagal Konstitucijoje nubrėžtas ribas.
„Prezidentas Nausėda jau 2019 m. deklaravo, kad jis norės būti aktyvus vidaus politikoje. Kaip valstybės politikas, jis turi tam teisę. Ir šiuo atveju prezidento dalyvavimas vidaus politikoje nėra kažkas naujo. Galime prisiminti ir to paties prezidento Valdo Adamkaus formuotą naujosios politikos koaliciją dar 21 a. pradžioje, ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri aktyviai dalyvaudavo formuojant daugumas ir Vyriausybes. Tiek, kiek prezidentas pagal įstatymą ir jam numatytas galias turi galimybę, tiek jis jomis ir naudojasi“, – LRT radijui trečiadienį sakė F. Jansonas.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo V. Adamkus užsiminė, jog prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Anot jo, tam tikros preferencijos ar nusistatymas nėra deramas prezidentinei pozicijai. Tiesa, V. Adamkus pažymi, kad G. Nausėdai priekaištų šiuo klausimu iš esmės neturi.
„Prezidentas absoliučiai neturi kištis į vidaus politinius reikalus. Tam jis ir yra prezidentas. Jis turi atstovauti tautą, jis turi atstovauti visas visuomenės dalis. Bet kokie ginčai ar nepasitenkinimas, parodymas savo nusistatymo vienos ar kitos politinės partijos kryptimi – tai ne prezidento pozicija, ne prezidentinė (pozicija – ELTA)“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Adamkus.
„Jokiu priekaištų dabartiniam prezidentui neturiu. Manau, kad jis išlaiko (poziciją – ELTA)“, – pridūrė jis.
Visgi, V. Adamkus pripažino, kad buvo atvejų, kai G. Nausėda tokios, anot jo, prezidentinės pozicijos nesilaikė.
„Buvo čia tokių momentų, kur jam nežinau kas, ką kaltinti, kad prezidentas įsimaišė į tokį partijos politinį ginčą, bet tai yra jokiu būdu ne prezidento pozicija ar prezidento pareigos. Prezidentas yra tautos atstovas, jis turi gerbti visos tautos nusistatymus“, – konkrečių atvejų neįvardindamas sakė V. Adamkus.