„Galėtų sukviesti visų sprendžiančių galių – Seimo, vyriausybės, savo- atstovus į vietinį samitą ir tartis ne vien dėl asmenybių, bet ir Lietuvos interesų.
Atsakyti į šiuos klausimus. Pirmiausia ir svarbiausia- kokios pozicijos Lietuva siekia naujoje ES vyriausybėje? O po to- kas yra įmanoma? Kokie kandidatai nuo Lietuvos galėtų rimtai konkuruoti? Ir t.t.“, – feisbuke rašė A. Januška.
Pasak jo, tada, pasiekus susitarimą, visi galėtų siekti, kas užsibrėžta, nebesiginčyti, bet kovoti už vieną tikslą.
„Laiko nėra daug. Nes latviai ir estai jau pateikė savo kandidatus, ir jų galimybės vertinamos aukštai. Neoficialiai jau dalijamasi ir kitais postais, nors dar nėra sutarta dėl EK prezidento/ės pavardės. Kuo daugiau bus postų išsidalinta, tuo mažiau vilčių ką nors persiderėti.
Visai nesvarbu, kad EK vadovas gal bus patvirtintas tik liepos viduryje ar pabaigoje. Svarbiausios pozicijos jau bus paskirstytos“, – teigė A. Januška.
Signataras viešai kėlė klausimus: ar gali Lietuva kandidatuoti į svarbias „ekonomines“ pozicijas? Ar turi rimtų kandidatų? O gal Lietuvos interesas turėti savo atstovą „užsienio politikos“ sąlyginiame bloke, ar yra realu kandidatuoti? Plėtros (Ukraina), užsienio partnerystės- vystymosi (trečias pasaulis, neatiduodant jo Kinijai ir Rusijai) ir pan. ?
O gal Lietuvai toliau bus svarbus žalias kursas, lygybės, ES vertybių klausimai?
Ar gali Lietuva pirmiausia susitarti su savimi?
„Aišku, kad gali, bet tam reikia lyderio, kuris būtų aukščiau smulkmenų. Kaip sakydavo išmintingas Lietuvos ambasadorius V .Dambrava, kad svarbu tėra tai kas labai svarbu, visa kita nereikšminga“, – rašė A. Januška.
Vis dėlto dėl realaus rezultato jis nebuvo optimistiškas.
„ Koks realiausias scenarijus Lietuvoje? Lietuva net nebandys susitarti tarpusavyje, gaus poziciją į kurią jokia šalis nekandidatuos, ir tada viduje kaltins vienas kitą, kad tai buvo ne mūsų, o jūsų kaltė. Ir džiaugsis laimėjusi tryliktą vietą. Norėtųsi klysti“, – rašė A. Januška.
Nausėda: manęs apeiti nepavyks
Kaip jau skelbta, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad tol, kol nėra patvirtintas naujasis Europos Komisijos (EK) pirmininkas, yra anksti kalbėti apie Lietuvos kandidatą į eurokomisarus.
Kai ateis laikas kalbėtis apie portfelius, kalbėsime apie portfelius. Niekas neturi būti Lietuvoje iš anksto garantuotas, kad bus pasiūlytas ir prezidentas pritars jo kandidatūrai“, – po Briuselyje vykusios neoficialios Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių vakarienės, skirtos aptarti kandidatūras į svarbiausias Bendrijos pareigybes, teigė G. Nausėda.
„Šito sprendimo aš dar nesu priėmęs, ir jeigu kažkas galvoja, kad tą padarys, apeidamas mane, labai klysta, – pridūrė jis.
Valdančiųjų kritika ir tyla
Tuo metu valdančiųjų gretose pasigirdo Lietuvos lyginimų su kaimynėmis.
„Galima kalbėti vėluojam ar nevėluojam, bet, pavyzdžiui, estų Kaja Kallas seniai buvo įvardyta, latvių – kita situacija, Valdis Dombrovskis jau dabar yra Eurokomisijos viceprezidentas ir Europos Komisijos narys, jis senas europinis veikėjas <...>.
Tai latvių situacija kita, yra tęstinumas. Estai parodė lyderystę – taip įprasta sakyti, kiti sakytų nekuklumą parodė, pasakė Kaja Kallas yra premjerė ir sieks tapti komisare su įtakinga pozicija. O lietuviai to neparodė – įžūlumo, nekuklumo ar lyderystės, kaip čia bepavadinsi. Štai, sėdime prie situacijos, kurią galime vadinti prie sudužusios geldos“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį viešėjo Briuselyje, Europos liaudies partijos suvažiavime. Politikas pirmadienį tikino, jog bandys susitikti su dabartine Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, siekiančia būti perrinkta antrai kadencijai, ir derėsis dėl galimo portfelio Lietuvai.
G. Landsbergis neigė, kad su pirmininke kalbėsis apie savo galimybes tapti eurokomisaru.
„Ne, apie savo galimybes, menamas ar tikras, nesiruošiu kalbėtis – tai nėra mano vaidmuo. Tiesiog primenu, kad kandidatūrą teikia premjerė, kiek žinau, premjerė jau yra turėjusi ne vieną pokalbį su ponia U. von der Leyen ir yra aptarusi įvairius galimus pasirinkimus ir Lietuvos galimybes“, – pirmadienį Lrt portalui komentavo G. Landsbergis.
