Šis susitikimas jubiliejinis – prieš 75 metus buvo įkurta NATO. Esminiai dalykai nepasikeitė – aljansas sukurtas saugant Europą nuo grėsmių iš Maskvos.
Rusai jau tuomet pasaulį matė išvirkščiai, neva visi kiti tik ne jie kelia taikai grėsmę.
„Yra sakančių, kad ši sutartis yra agresyvus Šiaurės Atlanto vandenyną skalaujančių valstybių veiksmas. Tai yra visiškai netiesa“, – tada kalbėjo tuometis JAV vadovas Haris Trumanas.
Būtent šventiniu minėjimu Vašingtone ir prasidės NATO viršūnių susitikimas. Kad šventinė nuotaika nebūtų sugadinta, neviešai tokioms šalims kaip Lietuva buvo aiškiai pasakyta nekelti Ukrainos narystės aljanse klausimo.
„Mes, seni Ukrainos fanai, seniai stumiame Ukrainos pakvietimą į NATO. O tai nebus padaryta, nes prieš rinkimus JAV Joe Bidenas nėra tam pasiryžęs“, – LNK žinioms sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Prieš keliaudamas į Vašingtoną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Varšuvoje. Ukraina ir Lenkija pasirašė dvišalį saugumo sutarimą – Lenkija pasižadėjo 10 metų remti Ukrainą, kuri tokius sutarimus jau turi su kitomis šalimis.
Bet kažką naujo Ukrainai turės pasakyti.
„Mums reikia ilgalaikės ir teisingos taikos. Vienintelis būdas tai pasiekti yra įtikinti Vladimirą Putiną, kad jis nelaimės mūšio lauke. Ir vienintelis būdas tai padaryti yra teikti karinę paramą Ukrainai“, – žiniasklaidai kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO dar 2008 metais pasakė, kad Ukraina bus aljanso narė, o pernai Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime dar pridėjo, kad kai tai leis sąlygos. Dabar turėtų atsirasti frazė „Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas“.
Konservatoriai jau planuoja kaip po šio NATO susitikimo tęs darbus su nauju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Mes išaiškinsime D. Trumpui, kad mes negalime sau leisti antro Afganistano Europoje. Tikrasis ir pirmasis D. Trumpo laimėjimas būtų būtent mūsų regione – nukalant V. Putiną“, – emocingai kalbėjo konservatorius Ž. Pavilionis.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Rytų Europa vėl sieks didesnio dėmesio Rytų Europai.
„NATO rytinis sparnas turi būti dar labiau stiprinamas. Itin svarbu užtikrinti regioninių NATO gynybos planų įgyvendinimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pajėgumų nebus be pinigų. Pernai 2 procentus gynybai skyrė trečdalis NATO šalių, šiemet – jau 2 trečdaliai.
Estijos prezidentas sakė, kad Vašingtone bus siūloma dar kelti kartelę.
„Šiandienos pasaulyje 2 procentai gynybai nuo BVP nebėra pakankamai. Reikia kalbėti apie 2,5 arba 3 procentų ambiciją“, – sakė savaitgalį Vilniuje viešėjęs Estijos prezidentas Alaras Karis.
Siūloma kiekvienai šaliai aiškiai pasakyti, ką jos kariuomenė privalo turėti pagal naujus NATO planus.
„Čia toks dalykas, kai NATO išanalizuoja visų poreikį, kokių pajėgumų trūksta, ką dar reikia daryti, kur reikia stiprėti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Nors tai kažkiek primintų vaikų darželį – kiekvienos šalies kariškiams ir taip yra akivaizdu, ko reikia pagal naujus planus.
„Tos šalys, kurios nepasiekė 2 procentų turės labai aiškiai pasakyti – kada ir per kiek laiko, kokiais būdais pasieks tuos 2 procentus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kaip ir pernai Vilniuje, taip ir šiemet Vašingtone renkasi ne tik NATO, bet iš esmės visos pagrindinės demokratinio pasaulio šalys. Atvyks ir Japonija, Australija, Pietų Korėja, kurios aktualesnė yra ne Rusija, o Kinija.
„Kinija yra pagrindinė Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja. Jei nori, kad NATO ir JAV patirtų nesėkmę. Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje rytoj gali įvykti Azijoje“, – situacijos vertinimą pateikė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
Bet NATO viršūnių susitikimą Vašingtone kiek užgožia artėjantys JAV prezidento rinkimai. Tragiškai debatuose su D. Trumpu pasirodęs J. Bidenas per tris įtemptas dienas sieks parodyti, kad turi energijos vadovauti galingiausiai pasaulio šaliai, skiriančiai 2 trečdalius NATO biudžeto.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
