Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius pastebėjo, kad išrinktojo JAV prezidento pareiškimai sukėlė audringą atsaką.
„Labai aiškų atsakymą davė ir nueinantis Kanados premjeras Justinas Trudeau, tačiau reikia pridurti, kad iš jo ta pačia proga dar irgi buvo pasityčiota. Tie žemėlapiai su Kanada kaip JAV dalimi buvo paplatinti. Tai irgi yra provokacinio pobūdžio veiksmas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak diplomato, aiškios buvo reakcijos ir iš Panamos, ir Grenlandijos, Danijos.
„Visi pareiškimai padaryti. Veiksmai yra provokuojantys, kitaip juos vertinti sudėtinga. Galima dar vertinti kaip kažkokią busimą derybinę poziciją, kas yra būdinga D. Trumpui kaip verslininkui: jis užkelia kartelę, ir galbūt po to tikisi iš to kažkokios naudos“, – sakė L. Linkevičius.
Laidos pašnekovas pastebėjo, kad D. Trumpas pats mėgsta, kai jį vadina neprognozuojamu.
„Tai jis taip ir elgiasi“, – sakė L. Linkevičius.
Kalbos kartojasi
Signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus pastebėjo, kad D. Trumpo tokio pobūdžio kalbos kartojasi.
„Vis mažiau manau, kad tai yra tik vieno karto pasirodymas. Beje apie Grenlandiją jis yra kalbėjęs ir anksčiau, siūlė nupirkti. (…) Tuo metu visi palaikė, kad tai yra kažkoks pajuokavimas, bet aš manau, kad vis dėlto ketinimai yra. Pritarčiau, kad tai yra kartelės užkėlimas“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Jo nuomone, šie klausimai susiję su problematika dėl Kinijos.
„Jis visur čia mato Kiniją – Panamos kanalo įvairiuose nepatvirtintuose judesiuose. O dėl Grenlandijos, tai rusai kuria Šiaurės [jūros] kelią, ir jis Kinijai irgi yra labai naudingas. Karinis aspektas irgi egzistuoja“, – sakė M. Laurinkus.
Imperialistinis požiūris
Signataras, Europos Parlamento narys Vytenis Andriukaitis sutiko, kad tai jau ne pirmą kartą daromi provokuojantys pareiškimai. Kartu jis atkreipė dėmesį į D. Trumpo šį: „padarykime Ameriką vėl didžia“.
„Tai yra visiškai akivaizdus imperialistinis šūkis. Jis ne kartą pagrasino, kokiomis priemonėmis jis tą įgyvendins. Pirmoje kadencijoje jis privertė peržiūrėti Amerikos ir Kanados sutartį, konfrontavo su Meksika, apie Grenlandiją jis ne vieną kartą yra pasisakęs. Tai yra jo dominavimo Šiaurės Amerikos kontinente logika.
Meksikos įlankos pervadinimo klausimas daugiau susijęs su santykiais su Meksika. Iš kitos pusės, jo ir Kinijos konfrontacija yra akivaizdi, o jo ir Putino santykiai deja yra ne tokie jau vienareikšmiai kaip tarkime buvo Bideno ir Putino“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Europarlamentaras pastebėjo, kad šitoje situacijoje D. Trumpas kaip ir V. Putinas į areną iškelia sienų perbraižymo klausimus.
„Išrinktasis prezidentas jau turėtų susivaldyti, tačiau jis ignoruoja visą tarptautinę teisę. Kitaip tariant, jis ignoruoja ir dabartinę Jungtinių Tautų bendrą koncepciją dėl sienų neliečiamumo, suverenumo. Tai yra pagrindiniai kertiniai pasaulinės tvarkos akmenys. Šiuo atveju nemanau, kad jis visiškai nesupranta, ką jis kalba“, – sakė V. Andriukaitis.
Kartu jis priminė, kad pirmuoju D. Trumpo valdymo laikotarpiu buvo milžiniška krizė dar Europos Sąjungos ir JAV valstybių.
„Ar atsimenate tarifų karą? Man kaip tik tuo metu teko dalyvauti [Europos Komisijos veikloje]. Tai buvo vienas sunkiausių klausimų – dėl sanitarinių, fitosanitarinių kriterijų, maisto ir vaistų eksporto bei importo srityse. Jie užtruko ilgiausiai. Dvejus metus šiais klausimais derėjausi su atitinkamomis Obamos administracijos institucijomis. Mes užbaigėme, ir tai buvo didžiulis jausmas, kad pagaliau atsiranda daug geresni santykiai tarp JAV ir ES. Nekalbu apie sunkumus dėl Paryžiaus susitarimo (…).
O po to prasidėjo katastrofiški dalykai, [pasiektas susitarimas] praktiškai buvo sugriautas. Teise grįstos lygiavertės prekybos principai buvo ignoruoti. Iš Paryžiaus klimato susitarimo Trumpas pasitraukė. Mes turėjome ištisą trejų metų sunkų periodą“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Jeigu D. Trumpas ne tik žodžiais, bet ir darbais mėgintų perbraižyti sienas, M. Laurinkaus nuomone, ypatingų pasekmių nebūtų.
„Čia viskas bus įpinta į saugumo problematiką“, – teigė jis.
Europarlamentaro V. Andriukaičio vertinimu, nebūtina sakyti, kad D. Trumpas darys, ką jis nori.
„Pasaulis šiandien ne toks, koks buvo pasaulis, kai dominavo dvipolio pasaulio atveju, kai dominavo JAV ir Tarybų sąjunga. Šiuo atveju pasikeitimai yra dramatiški (…), todėl D. Trumpas negalės daryti, ką nori ir kaip nori“, – sakė V. Andriukaitis.
Iššūkių bus
Buvęs užsienio reikalų ministras į visas tokias kalbas siūlo žiūrėti rimtai, bet realiai.
„Mes irgi puikiai prisimename tarptautinės prekybos, klimato kaitos krizes, iššūkius daugiašališkumui. Nebuvo lengva. Nebus lengva ir dabar. Klausimas – tai, ką dabar daryti. Pirmiausia, reikia suprasti, kad vėl bus iššūkis taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai. Ir mums reikia ją apsaugoti maksimaliai, kiek tai yra įmanoma.
Mūsų interesas, pagaliau yra išsaugoti transatlantinį ryšį. Kas vėl yra iššūkis, nes atsiranda ir Europoje iniciatyvų dėl autonomijos (…), bet jėgų patiems spręsti neužtenka“, – kalbėjo L. Linkevičius.
