Tokie klausimai kaip tarkime kova su genderizmu, pasak Vilniaus politikos analizės instituto asocijuoto analitiko Mato Baltrukevičiaus, yra nieko naujo.
„Ir anksčiau kai kurios partijos apie tai kalbėjo. Ir Europoje rastume partijų, kurios apie tai kalba. Gyvename laikais, kai ne ekonomika sukelia didžiausias įtampas visuomenėje, o tie dalykai, kurie susiję su vertybėmis. (…) Matome, kaip sunku Lietuvoje susitarti dėl Stambulo konvencijos, vien dėl to, kad vieniems vienokios sąvokos vienokią reikšmę turi, kitiems – kitokią“, – „Žinių radijo“ laidai „Atspari visuomenė“ komentavo M. Baltrukevičius.
Analitiko vertinimu, tai yra gana vykusi mobilizacijos priemonė.
„Dalį visuomenės patrauksi garsiai ir daug apie tai kalbėdamas“, – teigė M. Baltrukevičius.
Lengvesnio gyvenimo pažadas
Vytauto Didžiojo universiteto politologo Igno Kalpoko vertinimu, tokie pažadai kaip nacionalizuotas „Ignitis“ irgi gali patraukti dalį rinkėjų.
„Apskritai, pasižiūrėjus programas, ko gero, būtų galima padaryti bendrą šūkį: „sustabdysime, uždrausime, nacionalizuosime, ir dar duosime daugiau pinigų“. Energetikos išteklių kainos yra tai, ką mes jaučiame kiekvienas. Ir šiuo atveju „Ignitis“ yra tas lengvas simbolis, kur galima pasakyti: „va, žiūrėkite, mes nacionalizuosime, ir tada jums elektra kainuos pigiau, galėsite daugiau sau leisti, ir gyvenimas bus geresnis“, – interpretavo I. Kalpokas.
Tačiau, politologas atkreipė dėmesį, kad praktiškai šį pažadą būtų sunku įgyvendinti.
„Kitas dalykas, kad kol kas be skambių šūkių nelabai yra įrodymų, kad nacionalizavus kas nors labai palankiai keistųsi vartotojams. Čia yra ir nostalgijos tiems laikams, kai viskas buvo valstybės nacionalizuota. Jeigu kam nors norisi grįžti į šituos laikus, tai rinktis tarp mažesniųjų partijų ir alternatyvių politinių jėgų oi kaip yra iš ko“, – komentavo I. Kalpokas.
Skaudulio dirginimas
Trys partijos yra įsirašiusios sau į programas valstybinio banko idėją. Socialdemokratai yra įsirašę į programą apie valstybinį investicinį banką, atkreipė dėmesį M. Baltrukevičius.
„Čia turbūt reikėtų suprasti, kad tradicinių bankinių paslaugų jis neteiktų. Čia galbūt turimas mintyje verslo kreditavimas. (…) Nekeista, kad partijos apie tai kalba, nes bankai Lietuvoje daug kam yra blogis. Pasitikėjimas bankine sistema nėra labai didelis, turėjome ir bankrotų per didžiąją ekonominę krizę, tokių situacijų, kurios žmones labai emociškai paveikė“, – pastebėjo M. Baltrukevičius.
Galiausiai, pasak analitiko, konkurencija šioje srityje nėra labai didelė.
„Ir aš manau, kad geriausiai kaip atrodo valstybės intervencijos, kai bandome dalyvauti rinkoje tokiomis sąlygomis, kaip veikia rinkos žaidėjai, parodo visos istorijos su oro linijomis. Ir Vilniaus miestas, ir valstybė bandė, ir tikrai nemanau, kad čia yra valstybės uždavinys.
Turbūt, pastangos turėtų būti nukreiptos į tai, kas ir daroma pastaruosius kelerius metus, stengtis, kad rinkoje atsirastų daugiau stipresnių žaidėjų. Tada ta rinka atrodys truputėlį kitaip, ir galbūt tada bus gyventojams draugiškesnės paslaugos. Didesnė konkurencija visada teigiamai veikia rinką“, – komentavo M. Baltrukevičius.
Tautininkai siūlo naikinti Konstitucinį Teismą
Jau konkrečiau žvelgiant į partijas, tarkime Tautos ir Teisingumo Sąjunga (centristai, tautininkai) yra pasiūliusi naikinti Konstitucinį Teismą.
„Jeigu tokie dalykai kaip „depolitizuoti LRT“ ir „mokyklos be genderizmo“ kartojasi daugelyje programų, tai Konstitucinių Teismo naikinimas yra vienas jų unikalių pažadų. Tada praktinis klausimas atsiranda: jeigu mes naikiname Konstitucinį Teismą, ir atiduodame tas funkcijas Aukščiausiajam Teismui, kas iš to pasikeis? Tas iki galo nėra aišku. Juo labiau, kad konstitucinė teisė yra labai specifinė sritis“, – komentavo I. Kalpokas.
Kaip ir nemažai kitų politinių jėgų, ši akcentuoja korupcijos klausimus, kelia specialiojo prokuroro idėją, akcentuoja asmeninę atsakomybę.
„Kuo ta asmeninė atsakomybė skirtųsi nuo dabar galiojančio reguliavimo, kuomet ne institucijos yra dėl korupcinių nusikaltimų sodinamos į kalėjimą, ne institucijoms draudžiama eiti renkamas pareigas, o konkretiems žmonėms, kurie piktnaudžiauja tarnyba? Šūkiai skamba labai įspūdingai, bet, kuomet pradedi gilintis, o kaip visą tą būtų galima įgyvendinti, tai apie tai gal net ir negalvojama, svarbu, kad gražiai skambėtų“, – spėjo I. Kalpokas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuoto analitiko nestebina, kad nusitaikyta konkrečiai į teisingumo temą.
„Pasitikėjimas teismais ir teisine sistema nėra tokio lygio, kokio turėtų siekti valstybė. Daug žmonių ir neturi nuomonės, kai jų klausima, ar jie pasitiki teismais? 25 proc. nepasitiki, 30 proc. pasitiki, o apie pusė apskritai neturi nuomonės.
Realiai teisingumo klausimai visada daugiau ar mažiau figuruoja. Didžioji dalis partijų kalba orientuotai į teisingumą, ir „čekių“ skandalas turbūt tam turi įtakos“, – teigė M. Baltrukevičius.
Įvairios Tautos ir Teisingumo idėjos apie renkamus teisėjus, prokurorus ar komisarus yra, kaip pastebėjo analitikas, pasiskolintos iš kitos politinės sistemos, to, kaip veikia Jungtinės Valstijos.
„Tikiu, kad daliai žmonių čia atrodo labai geros idėjos. Bet, jeigu tikrai praktikoje bandytume tai įgyvendinti, kiek žmonių nepavargtų eiti ir vis rinkti naujus pareigūnus? Yra šalių, kur yra vienas teismas, kuris atlieka ir Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismų funkcijas, bet tai nereiškia, kad tose valstybėse teisingumo problemų yra mažiau. Čia yra labiau modelio klausimas“, – teigė M. Baltrukevičius.
Noras valstybinių mastu reguliuoti nuomonių sklaidą
Siūlymas vienos politinės jėgos ar ideologijos propagavimą LRT eteryje pripažinti draudžiama ir prekyba poveikiu irgi kelia daug klausimų.
„Čia yra irgi klausimas, kaip mes apibrėžiame nuomonę, ir kokia yra viena nuomonė. Tikrai ne visos nuomonės turbūt turėtų būti vienodai atspindimos. Jeigu ateina žmonės, kurie sako, kad mums nereikia nepriklausomybės, ir reikia jungtis prie Rusijos, klausimas, ar šitą nuomonę tikrai būtų valstybiška ir naudinga atspindėti lygiai su kitomis visuomenėje esančiomis nuomonėmis“, – komentavo I. Kalpokas.
Apskritai, politologo nuomone, kuomet stengiamasi politiniu lygiu sureguliuoti nuomones, jų skaičių, skamba ne visai demokratiškai.
„Nacionalinis susivienijimas“ daugiausiai kalba apie imigraciją
„Nacionalinio susivienijimo“ programoje, pasak M. Baltrukevičiaus, daug lozungų, siūlymu „stabdyti Lietuvos kolonizaciją“.
„Ideologiškai aišku, apie ką yra ši politinė jėga. Kai trumposios programos pirmasis punktas yra apie masinę migraciją, tai ši partija turbūt ir išsiskiria tuo, kad, nors atrodo yra daug partijų, kurios galėtų kalbėti panašius dalykus, bet būtent „Nacionalinis susivienijimas“ aktyviausiai kalba apie imigracijos klausimus“, – sakė analitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šios Seimo kadencijos metu iš tiesų Lietuvoje padaugėjo žmonių, kurie yra atvykę iš užsienio šalių.
„Galbūt nedaug kalbame viešojoje erdvėje apie šį klausimą, bet aš nelabai nusistebėčiau, jeigu paaiškėtų, kad rezonuoja tai, ką „Nacionalinis susivienijimas“ kalba“, – teigė M. Baltrukevičius.
Apskritai, politologo vertinimu, šios partijos programa neatrodo itin radikali.
„Yra daug dalykų, kuriuos rastume ir didesnių partijų programose“, – sakė M. Baltrukevičius.
Arbūziniai „žalieji“
Lietuvos žaliųjų partija, I. Kalpoko vertinimu, atrodo kaip klasikinė „žalioji“ partija.
„Ne veltui „žaliosios“ partijos Europoje kartais pravardžiuojamos „arbūzais“, tai yra žalia išorė, o vidus raudonas. Ekonominė jų dalis yra į kairę nuo Lietuvos socialdemokratų“, – teigė politologas.
Jo kolega iš Vilniaus politikos analizės instituto skeptiškai vertina tokias idėjas, kaip valstybė turėtų skatinti daugkartinį naudojimą, remontą.
„Čia labiau yra kalbėjimas apie tai, kas yra svarbu“, – sakė M. Baltrukevičius.
Vaitkus – nuo „taikos“ iki Garliavos
Lietuvos liaudies partija, pasak analitiko, šiuose rinkimuose yra buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus asmeninis projektas.
„O dėl programos: kai kurie dalykai yra keliantys šypseną. Aš dabar bandau įsivaizduoti, kaip teismas svarsto, ar turi prisiimti žmogus asmeninę atsakomybę už sprendimą (…)? Kalbant apie Seimo nario atšaukimo mechanizmą, tai tik nedemokratiškose valstybėse turime panašius dalykus.
Kaip ir Tautos ir Teisingumo sąjunga siūlo nutraukti partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, bet, kai detaliau pasižiūri, kaip mintis plėtojama, tai toks sprendimas suduotų rimtą smūgį kaip organizacijoms. (…) Apie grynuosius pinigus kalbama, kad reikėtų neriboti jų operacijų, tai čia turbūt galėtų būti viena populiariausių partijos nuostatų, jeigu jie daugiau apie tai kalbėtų, nes regionuose dabar tikrai su bankomatų prieinamumu yra problemų“, – vardino M. Baltrukevičius.
Jis atkreipė ir į dar vieną naivų punktą šios partijos programoje, kad Vilniuje galime inicijuoti taikos Europoje derybas, ir stebuklingai užbaigti karą.
Ši partija dar kalba ir apie pažadą išviešinti Garliavos mergaitės istoriją. VDU politologas spėja, kad šios istorijos pikas jau praėjo.
„Bet kažkokie aidai egzistuoja. Galų gale, ir pats E. Vaitkus savo politinės karjeros vienu epizodu buvo įsitraukęs. Tai čia gal ir asmeniniai sentimentai veikia“, – sakė I. Kalpokas.
Prie dalykų, kurie yra nedemokratinėse valstybėse, politologas dar pridėtų ir šios partijos programoje esantį siūlymą dėl užsienio agentų įstatymo.
„Puikiai žinome, kad tai yra rusiško pavyzdžio įstatymas“, – teigė I. Kalpokas.
„Taikos koalicijos“ brangiai kainuojantys pažadai
„Taikos koalicija“ siūlo „grąžinti pavogtas pensijas, išmokant vienkartinę išmoką“. Ta vienkartinė išmoka, pasak Viktoro Uspaskicho, turėtų būti apie tris tūkstančius eurų, ir dar žada, kad 40 proc. padidins senatvės pensijas. Sakė, kad pinigų čia tikrai užteks.
„Genderizmo propaganda šitų partijų grupėje turbūt yra „gero“ tono požymis. „Igničio“ grąžinimas taip pat. LRT „išobjektyvinimas“, kitaminčių persekiojimas, – tos idėjos susisiekia su kitų alternatyvių partijų idėjomis. Dar jie žada ištirti kovido pandemijos priežastis“, – keistesnius siūlymus vardijo I. Kalpokas.
Jo kolegos vertinimu, šiuose rinkimuose sunkiai beįmanoma išjoti ant COVID 19 arklio.
„Jau tikrai nemažai laiko praėjo. Dabar dar sergamumo yra, bet niekas iš esmės juk nekalba, kad gali būti stabdomas gyvenimas, kaip buvo prieš keletą metų“, – sakė M. Baltrukevičius.
Lenkų rinkimų akcijos žaidimas gražiomis sumomis
Lietuvos lenkų rinkimų akcija dalina 400 eurų kiekvienam senjorui poilsiui pažadą.
„Teoriškai, žinoma, gali tokių dalykų imtis, bet koks yra tikslingumas? Čia yra elementarus bandymas pigiai nusipirkti balsus“, – įvertino M. Baltrukevičius.
Tačiau jis išskyrė šią partiją ir dėl to, kad apskritai jos programoje daugelis nuostatų yra su konkrečiais skaičiais.
„Vaiko pinigai – 200 eurų, 1500 eurų minimali alga, (…) tas žaidimas gražiomis sumomis yra turbūt nuo Darbo partijos laikų“, – sakė M. Baltrukevičius.
Regionų partija nepasistengė padaryti išsamesnės programos
Regionų partijos išsamios programos nerado nei žurnalistai, nei politologai, yra tik bendra partijos programa, kuri buvo patvirtinta 2021 metais.
„Apskritai programa yra labai abstrakti. Kur yra bendri tikslai iškelti, kas galėtų būti prieš sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kultūros sričių problemų sprendimą? Arba, kas yra prieš žmogaus orumo saugojimą?“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Iš ten vienintelis dalykas, pasak politologo, kuo jie bando išsiskirti, ir pateisinti savo pavadinimą, kad daug dėmesio regioninei politikai, ypač didesniam regionų finansiniam savarankiškumui.
„Bet apskritai tai yra toks daugiau abstraktybių, kurioms joks sveiko proto žmogus negalėtų prieštarauti, kratinys, be ryškesnių akcentų“, – sakė M. Baltrukevičius.
„Laisvė ir teisingumas“ identiteto paieškose
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ programoje, pasak I. Kalpoko, konkretumo yra.
„Bet, palyginus su kitomis alternatyviomis politinėmis jėgomis, čia mažiau jėgos entuziazmo ir radikalizmo. Pačios idėjos yra panašios. Tik formuluotės mažiau rėksmingos. Sakyčiau, kad tai yra politinė jėga, kuri ieško savo identiteto“, – teigė politologas.
Pagal idėjas, jie, laidos pašnekovo teigimu, tarsi ir taiko į bendrą chorą, bet raiškos prasme bando mažiau gąsdinti centristinį rinkėją.
„Bet, man atrodo, per tuos savo ieškojimus jie praranda iš viso savo išskirtinumą. Tada gaunasi taip, kad vieniems jie nepakankamai radikalūs, o kitiems – vis tiek kažkokie įtartini“, – sakė I. Kalpokas.
Nesusitaria dėl vienos paprastos priežasties
Kalbėdamas apie visą alternatyviųjų flangą, VDU politologas pastebėjo, kad jie turi unikalų talentą susipykti ir nesugebėti susitarti, kas iš jų yra pagrindinis.
„Ar tai Gražulis su Orlausku, ar Vaikus, ar Puidokas su Uspaskichu? Tai yra asmenybės, kurios nenori dalintis rampų šviesa su niekuo kitu, ir nelabai nori būti antru, trečiu ar vėlesniu numeriu. Dėl to mes ir turime situaciją, kur kiekvienas rimtesnis alternatyvininkas turi savo partiją arba bent jau koaliciją“, – komentavo I. Kalpokas.
