2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Ratifikuodamos Konvenciją, valstybės įsipareigoja negalią turintiems žmonėms užtikrinti prieinamumą prie bendrojo naudojimo paslaugų, kad, nesvarbu kokią negalią turintys žmonės, gyventų, mokytųsi, dirbtų ne atskirtyje, bet ten, kur visi žmonės mokosi, dirba, gauna sveikatos paslaugas. Taip pat gautų asmeninę pagalbą tam, kad galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su visais. Tuo metu tik nedidelis skaičius žmonių, turinčių negalią, suprato, kaip jų gyvenimą gali palengvinti Konvencijos ratifikavimas. Bei po to seksiantis Konvencijos nuostatų įgyvendinimas.
Viena iš tą iliustruojančių istorijų – Rasos ir Andriaus. Pora gyvena senos statybos namo ketvirtame aukšte, be lifto.
„Nuo gimimo gyvenu su cerebriniu paralyžium. Tad kiekviena kelionė iš namų ar į namus yra tarsi iššūkis sveikajam įveikti aukštikalnę (keturis aukštus)“, – pasakojo Rasa.
Moteris pasakojo, kad po ilgos izoliacijos Lietuvoje 2018 metais pradėjus pilotinį asmeninės pagalbos projektą, jos namus aplankė sėkmė.
„Sėkmė, kurios vardas asmeninis asistentas. Sunkiai judu, todėl asmeninė asistentė buvo tikra atgaiva. Asmeninė asistentė man padėdavo namų ruošos darbuose, maisto gamyboje ir ypač kelionėse į maisto prekių parduotuvę, pas gydytoją, į vaistinę ir t.t.“, – pasakojo Rasa.
Moteris dalinosi, kad nusileisti laiptais, o vėliau jais pakilti jai be asmeninio asistento ypač sunku. O ką jau sakyti apie maisto prekių krepšių parnešimą iki namų ir jų užnešimą laiptais iki ketvirtame aukšte esančio buto.
„Be asmeninio asistento šiuo metu būtų neįmanoma, jei ne tame pat mieste gyvenanti draugė, kuri man ir mano draugui padeda. Tai prasidėjo visai nesenai. Prieš draugo Andriaus gimtadienį (išvakarėse) asmeninė asistentė prieš išeidama pasakė, kad asmeninė pagalba mums yra sustabdyta ir ji daugiau nebeateis. Taip, kaip vėliau paaiškėjo, kad esu įrašyta į asmeninio asistento pagalbos laukiančiųjų sąrašą.
Tokia situacija, pasak savivaldybės atstovų susiklostė, nes baigėsi savivaldybei skirtos asmeninei pagalbai finansuoti valstybės biudžeto lėšos. Nors mano atveju asmeninio asistento poreikis valandomis yra tik iki keturiasdešimt valandų per mėnesį“ – susikrimtusi pasakojo Rasa.
Andrių tik užsispyrimas išgelbėjo nuo darbo praradimo
Vienok čia bėda, daugelis pasakys, gi Rasa gyvena ne viena. Taip, ne viena su Andriumi, kuris juda tik žmogaus su negalia vežimėlio pagalba. Paklaustas Andrius, kaip jis pakyla ir nusileidžia į savo butą, esantį ketvirtame aukšte, atsakė, – „ogi paprastuoju būdu. Sėduosi ant užpakalio ir juo nučiuožiu laiptais pamažu viena ranka iš paskos tempdamas žmogaus su negalia vežimėlį iš paskos. Sunkiau yra užčiuožti į ketvirtą aukštą, kad būtų lengviau, įsigijau maksimaliai lengvesnį vežimėlį. Čia tam, kad asmeniniam asistentui ar jam būtų lengviau paskui save tempti žmogaus su negalia vežimėlį“.
Andrius sakė, kad „jam užtektų tik dvidešimt valandų asmeninio asistento pagalbos“.
„Darbo dienomis dirbu, tad man asmeninis asistentas reikalingas ryte einant į darbą, kad nuneštų žmogaus su negalia vežimėlį žemyn ir vakare jį (vežimėlį) užneštų į butą. Bet esu žmogus ir kartais man reikia po darbo arba darbo metu nuvažiuoti pas gydytojus ar po darbo kuro užsipilti, į vaistinę, į parduotuvę. Taigi, maksimaliai man gali reikėt ir iki penkiasdešimt valandų asmeninės pagalbos per mėnesį“ – pasakojo Andrius.
Jeigu ne Andriaus užsispyrimas, pasak jo, jis jau būtų netekęs darbo, kurio intensyviai ieškojo. Rasa ir Andrius gyvena pakankamai mažame Lietuvos mieste, kuriame ne tik žmogui su negalia sunku surasti darbą, bet ir žmogui be negalios.
„Visoje šioje istorijoje keisčiausia, kad man ir Andriui, vietoje asmeninio asistento pagalbos tik telefonu pasakė, kad esame įrašyti į sąrašą asmeninio asistento pagalbai gauti, raštu jokio sprendimo nepateikdami, pasiūlė kitas socialines paslaugas. Tačiau paprašius pasiūlymą pateikti raštu, valdininkai tai daryti atsisako. Kaip ir atsisakė detalizuoti kokie yra naujai siūlomų paslaugų įkainiai. O ir kitų socialinių paslaugų aš ir Andrius atsisakėme, nes asmeninio asistento pagalbos nieks neatstos, nes kitos paslaugos neteikiamos po darbo valandų“, – argumentavo Rasa.
Fiksuojamos laukiančiųjų eilės
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros duomenimis:
– 2024 metų 1 ketvirčio duomenimis asmeninę pagalbą teikia 909 asmeniniai asistentai.
– 2024 metų 1 ketvirčio duomenimis asmeninę pagalbą teikia 77 asmeninės pagalbos teikėjai ir 64 asmeniniai asistentai, kuriuos administruoja pačios savivaldybės.
- 2024 metų 1 ketvirčio duomenimis asmeninė pagalba buvo teikiama 1542 asmenims.
-Laukiančiųjų sąraše gegužės mėnesį buvo 208 asmenys (iš jų 118 asmenys turintys prioritetą).
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis:
-šiuo metu asmeninės pagalbos laukia 90 asmenų. Iš jų pirmumo teisę gauti asmeninę pagalbą turi 64 asmenys.
– Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka, asmeninės pagalbos poreikį nustato socialinis darbuotojas. Skiriamos tokios paslaugos, kurios labiausiai atitinka žmogaus individualius poreikius konkrečiu atveju. Asmeniui gali būti siūloma pagalba į namus, dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos ir kt.
– Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi socialinės priežiūros paslaugos (pagalbos į namus) teikimo sutartis su 9 organizacijomis, paslaugos kaina svyruoja nuo 9,35 Eur/val. iki 13 Eur/val. Pagalbos į namus paslaugos kaina nustatoma individualiai kiekvienam asmeniui, įvertinant asmens gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį ir norimų paslaugų kiekį bei jų dažnumą.
Už paslaugas mokama ne daugiau kaip 20 proc. nuo gaunamų pajamų. Dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose šiuo metu teikia 12 įstaigų, iš jų viena –Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, informavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Jos duomenimis, su kitais paslaugos teikėjais yra pasirašytos sutartys, jie turi išduotas licencijas teikti dienos socialinės globos paslaugą asmens namuose. Paslaugų vidutinis įkainis – 13,89 Eur. Mokėjimo už dienos globą dydis skaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai, apskaičiuojant valandinį įkainį ir jį dauginant iš suteiktų dienos globos valandų. Valandinis įkainis priklauso nuo asmens pajamų ir nuo asmeniui galimų dienos globos valandų maksimumo per mėnesį. Vienas gyvenantis asmuo moka ne daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, o šeimoje gyvenantis asmuo – ne daugiau kaip 30 proc. asmens pajamų.
Vilniaus miesto savivaldybei 2023 m. asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui buvo skirta 1 814 229 eurai. 2023 m. asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui buvo panaudota 1 781 192,46 Eur.
Vilniaus miesto savivaldybei 2024 m. asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui buvo skirta 954 331 euras. Šių metų I ketvirtį asmeninės pagalbos teikimui ir administravimui panaudota 403 490,83 Eur.
Paaiškino, kaip skirsto lėšas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentavo, kad asmeninio asistento paslauga finansuojama iš valstybės biudžeto, kasmet įvertinant valstybės finansines galimybes, o asmeninei pagalbai skirtos valstybės biudžeto lėšos paskirstomos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 straipsnio įgyvendinimo“.
Valstybės biudžeto lėšų skirta ir panaudota asmeninio asistento pagalbai 2023 metais – 9 mln. eurų, vėliau, metų eigoje, papildomai dar skirta 1,024 mln. eurų.
2024 metais asmeninio asistento pagalbai iš valstybės biudžeto skirta 9 mln. eurų. Per 2024 m. 1 ketvirtį panaudota 2,466 mln. eurų.
Atsakė, kodėl žmonės nukreipiami laukti
Atsakant į klausimą dėl kokių priežasčių 2024 metais jau balandžio mėnesį su asmenimis su negalia savivaldybėse nebesudaromos sutartys asmeninio asistento pagalbai gauti, o žmonės nukreipiami į eiles šiai pagalbai gauti ministerija atsakė, kad remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau -ANTA) atliktais patikrinimais savivaldybėse ir surinktais duomenimis, paminėtinos kelios priežastys.
Pirmiausiai, anot jų, yra ne visuomet objektyvus asmeninės pagalbos poreikio nustatymas savivaldybėse. 12–oje savivaldybių, atlikus patikrinimus, rekomenduota pervertinti trečdalį asmeninės pagalbos gavėjų.
Be to, remiantis ANTA surinktais duomenimis, 26 savivaldybėse pensinio amžiaus asmeninės pagalbos gavėjų sudarė daugiau nei 30 proc. visų asmeninės pagalbos gavėjų, o 8 savivaldybėse – daugiau nei pusė. Duomenys rodo, kad asmeninė pagalba teikiama 458 pensinio amžiaus asmenims, iš kurių – 134 asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių lygį (nuo 2024 m. prilyginama iki 15 proc. dalyvumo lygiui) ir kuriems potencialiai reikia kitų socialinių paslaugų, tokių kaip pagalba į namus ar net globa / slauga.
Taip pat įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą sumažėjo asmens mokėjimo dalis už asmeninės pagalbos teikimą, kai surinktos lėšos naudojamos asmeninės pagalbos teikimui užtikrinti, todėl ši dalis taip pat dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.
Kai norinčių gauti asmeninio asistento pagalbą skaičius yra didesnis, nei iš valstybės biudžeto skirtas finansavimas, sudaromos asmeninės pagalbos laukiančiųjų eilės arba asmenims pagalba gali būti teikiama ją finansuojant iš savivaldybių biudžetų. Be to, savivaldybės asmenims gali pasiūlyti ir kitas socialines paslaugas, pavyzdžiui, pagalbą į namus, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugas, kitaip tariant – tokias paslaugas, kurios atitiktų žmogaus poreikius, aiškino ministerija.
Ieškoma galimybių skirti papildomą finansavimą
Šiuo metu Lietuvoje yra žmonių laukiančių asmeninio asistento pagalbos prioritetinėse ir neprioritetinėse eilėse gegužės mėnesį buvo 208 asmenys (iš jų 118 asmenys turintys prioritetą).
Ministerijos teigimu valstybės biudžeto galimybės ribotos, ypač įvertinus visus iššūkius, kuriuos pastaraisiais metais tenka atliepti, tačiau bus ieškoma galimybių skirti papildomą finansavimą šiai pagalbai.
Ir kartu atkreipiamas dėmesys, jog galiojantis reglamentavimas numato, kad asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas, taip pat ir asmeninė pagalba gali būti finansuojami ne tik iš valstybės biudžeto lėšų, bet ir iš savivaldybių biudžetų. Juolab, kad sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų su negalia socialinei integracijai (dalyvumui) į savivaldybės bendruomenę sudarymas yra viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškųjų funkcijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiteiravus kaip ir kada 2024 metais numatoma spręsti susidariusių eilių asmeninio asistento pagalbai gauti problemą, ministerija pažymėjo, kad problema sprendžiama: ANTA nuolat bendradarbiauja su savivaldybėmis dėl lėšų poreikio / numatomo sutaupymo, taiklesnio poreikio vertinimo, taip pat stiprinama asmeninės pagalbos teikimo ir organizavimo kontrolės funkcija.
Savo ruožtu, ministerija kreipėsi į savivaldybes, kviesdama prisidėti prie asmeninės pagalbos teikimo asmenims su negalia iš savivaldybės biudžeto lėšų, taip užtikrinant asmeninės pagalbos gavimą eilėse laukiantiems ir prioritetą turintiems asmenims.