Vienintelė iš valdančiųjų pagerino rezultatus
Partijos lyderė V. Čmilytė–Nielsen dėkojo rinkėjams, kurie pasitikėjo jos vadovaujama partija.
„Vilniuje ypatingai džiugina rezultatai, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais, patrigubinome rezultatą, rinkėjų palaikymą. Norime pasidžiaugti ir tuo, kad esame vienintelė koalicinė partija, kuri pagerino rezultatą, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais. Manome, kad tai yra įvertinimas mūsų ketverius metus vykdytos politikos, to, kad buvome orientuoti į telkimą, problemų sprendimą, ne naujų problemų kūrimą.
Manome, kad tai bus ypatingai aktualu ir naujame Seime“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
Partijos atstovė Edita Rudelienė džiaugėsi ir 9 kandidatais, patekusiais į antrąjį Seimo rinkimų turą.
„Galime turėti didesnę frakciją, nei turėjome šią kadenciją. Aišku, matysime po antrojo turo rezultatų, bet tikrai šiandien dienai noriu kreiptis į visus ir pasakyti ačiū“, – kalbėjo ji.
Simonas Kairys spaudos konferencijoje skubėjo pabrėžti, kad Liberalų sąjūdis yra savarankiška partija.
„Man kaip programos koordinatoriui irgi yra labai svarbu, kad būsimuose koalicinių dėlionėse nepamestume savo prioritetų: ekonomika, susisiekimas, švietimas, kultūra, žmogaus teisės. Tai yra svarbūs dalykai mums, kurie ir lems apsisprendimus“, – kalbėjo liberalas S. Kairys.
Jis dėkojo ir Centro–Žaliakalnio rinkėjams, kurie išvedė jį į antrąjį Seimo rinkimų turą šioje vienmandatėje, kovos S. Kairys prieš konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį.
„Tikiu, kad ši apygarda pasižymėjo vieningumu. Manau, kad ji tikrai atkreips dėmesį ir palaikys tą kandidatą, kuris dažnai būna Kaune, o ne tik kartą, ar du per rinkimų kampaniją“, – kalbėjo S. Kairys.
Kartoja raudonas linijas
Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė–Nielsen kartojo, kad nei su „Nemuno aušra“, nei su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bendro darbo koalicijoje nematytume.
„Dėl skirtingų priežasčių. Viena partija yra tiesiog neapykantos kalbos skleidėja, o su LVŽS nėra jokių vertybinių sąsajų. Visus esminius dalykus mes vertiname priešingai. <...> Mūsų uždavinys artimiausioms dviem savaitėms maksimaliai sustiprinti, padidinti frakciją, sustiprinti liberalų balsą ir svorį Seime“, – teigė partijos vadovė.
Ji taip pat ragino palaukti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų ir nekalbėti apie net kelis galimus valdančiosios koalicijos kontūrus.
„Jie šiandien yra tik kontūrai. Šiandien tikrai neturint aiškių rezultatų dėl 71 mandato, laukiant antriems turams, yra per anksti kalbėti apie pozicijas“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
Socialdemokratų ir partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiams užsimenant, kad būsimoje valdžioje neatmestų galimybės dirbti su Liberalų sąjūdžiu, šios politinės jėgos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikina, kad liberalai kol kas apie galimas koalicijas su niekuo nekalba.
„Ne, (Liberalų sąjūdis – ELTA) nesikalba, kaip ir iki pirmo turo laikosi pozicijos, kad reikia matyti visą paveikslą ir aiškias derybines pozicijas, nes yra ryški vertybinė skirtis ne vienu klausimu, ypač dėl mokestinės aplinkos ir planų dėl mokesčių“, – Eltai teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Partnerystės klausimas
Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė–Nielsen sako, kad partnerystės klausimas nebus išspręstas, jei valdančiojoje koalicijoje po Seimo rinkimų bus Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Jeigu bus koalicija tarp socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“ – apie partnerystę kalbos nebus. Neįsivaizduoju Igno Vėgėlės kalbančio apie partnerystę“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
„Liberalų sąjūdis tikrai kels žmogaus teisių srities klausimus. Galiu pasakyti labai aiškiai, kiek tam bus palaikymo tikrai priklauso nuo to, kiek stiprus ir svarus bus liberalų balsas po antrojo rinkimų turo“, – pridūrė ji.
Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turėtų balsuoti dar kartą. Visgi panašu, kad šios kadencijos Seime reikiamo palaikymo, jog įstatymas būtų priimtas, nėra.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Jau suskaičiuoti rezultatai
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.
Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.
Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.
