Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad Teherane nužudytas palestiniečių grupuotės „Hamas“ vadas I. Haniyeh ir vienas iš jo asmens sargybinių. Izraelio kariuomenė taip pat tvirtina, kad jos naikintuvai Beiruto rajone „pašalino“ „Hezbollah“ karinį vadą Fuadą Shukrą, teigė „Žinių radijas“ per laidą „Dienos klausimas“.
„Izraelio Vyriausybė buvo pareiškusi ir neabejotinai medžiojo aukščiausius „Hamas“ lyderius. Šis nužudymas tiesiog parodo, koks platus Izraelio žvalgybinis tinklas, ir kaip iš tikrųjų Izraelio kariuomenė yra pasiruošusi suduoti smūgius, atrodytų, bet kur, ir gal labai nepatogiose situacijose“, – komentavo E. Račius.
Iš kitos pusės, pasak profesoriaus, tas išpuolis parodo, kad Irano karinės pajėgos yra nepasirengusios atremti raketų smūgių, nesugeba jų perimti, galbūt net ir indikuoti.
„Šis atvejis parodo Izraelio visapusišką pranašumą ir drąsą provokuojant ne tiek „Hamas“ (mes suprantame, kad „Hamas“ jau yra parklupdyta kaip organizacija), bet provokuojant Iraną, o su kitu smūgiu provokuojant „Hezbollah“, – teigė E. Račius.
Mokslininkas nesietų I. Haniyeh nužudymą su Golano aukštumose įvykusia tragedija, per kurią žuvo 12 vaikų. Ji, pasak E. Račiaus, tikrai nebuvo planuota.
„Niekas negalėtų pagalvoti, kad „Hezbollah“ norėjo nužudyti vaikus, kurie yra, techniškai kalbant, Sirijos piliečiai, nors okupuotoje teritorijoje. Kurie yra arabai, ir, kurie savo kilme yra tokie patys šiitai kaip ir „Hezbollah“, – aiškino jis.
Išnaudojo dvi galimybes
Tuo metu Irane, profesoriaus vertinimu, Izraelis pasinaudojo proga vienu smūgiu nušauti du zuikius.
„Konkretus zuikis yra I. Haniyeh, kurį iš tikrųjų fiziškai sunaikino raketa. Bet taip pat Izraelis pasinaudojo proga parodyti Iranui ir ypač naujajam Irano prezidentui, kad Iranas yra labai pažeidžiamas.
Šia prasme Izraelis tiesiog rado unikalią progą sumedžioti I. Haniyah ten, kur Izraeliui nebus skaudu, o Iranui – skaudu“, – sakė E. Račius.
Jis atkreipė dėmesį, kad I. Haniyah gyveno tarp Turkijos ir Kataro.
„Neabejotinai Izraelis tiksliai žinojo, kur valgo, kur vaikšto I. Haniyah Turkijoje ir Katare, galėjo tą padaryti jau prieš daugelį mėnesių, bet tada iš tikrųjų išprovokuotų reakciją. Įsivaizduokite, jeigu NATO narėje (Turkijoje) yra surengiamas išpuolis. Suprantama, kad penktasis NATO straipsnis dėl Turkijos turėtų būti aktyvuojamas, ir Izraelis paskelbiamas NATO priešu, prieš kurį reikia imtis karinių priemonių“, – kalbėjo E. Račius.
Tuo metu Iranas yra valstybė, kuri, pasak profesoriaus, Vakarų matoma kaip antisisteminis režimas.
„Jį galima įvairiai bausti. Su juo galima kaip norima elgtis, ir Izraelis tuo pasinaudojo“, – sakė E. Račius.
Nemano, kad gali kilti karinė eskalacija
Mokslininkas priminė, kad Iranas jau pabandė sureaguoti po konsulato Sirijoje sunaikinimo. Tą padarė labai simboliškai.
„Tos raketos buvo paleistos. Jos jokio nuostolio Izraelio pusei nepadarė. Ar Iranas tiesiog pakartotų tokį judesį, ar būčiau linkęs abejoti“, – sakė E. Račius.
Jo nuomone, Iranas tą piliulę, kad ir kokia karti ji būtų buvusi, nuris.
„Todėl, kad nepaisant to, kad tai tikrai simboliškai yra didžiulis pažeminimas, vis dėlto buvo nužudytas ne Irano pilietis, ir keršijimas būtų ne iki galo suprastas net ir Irano viduje kaip adekvatus“, – teigė E. Račius.
Gali išsirinkti kovingesnį lyderį
Tuo metu, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, „Hamas“ , profesoriaus vertinimu, pasijuto geriau.
„I. Haniyah buvo pragmatiškas, santūrus vadovas. Ypač po spalio 8 dienos, kai Izraelis pradėjo karinę operaciją Gazoje, daugybė palestiniečių nusivylė I. Haniyah, kad jis nebuvo ryžtingas, nebūrė visų palestiniečių arba net ir visų arabų kovoti prieš Izraelį“, – sakė E. Račius.
Pasak laidos pašnekovo, tikėtina, kad naujasis lyderis bus ryžtingesnis, kovingesnis.
„I. Haniyah net ir savo pasisakymuose buvo labai santūrus. „Hamas“ laukė progos, kad ateitų lyderis, kuris iš tikrųjų pasirodytų charizmatiškas. I. Haniyah buvo geras administratorius, kai buvo Palestinos ministras pirmininkas. Jis buvo techninis žmogus. Dabar gali ateiti kovingas žmogus“, – sakė E. Račius.
Profesorius neatmetė, kad, atėjus naujam lyderiui, „Hamas“ gali tapti ryžtingesne savo veiksmuose.
„Aš neturiu mintyje leidime raketų, kurių ji jau nebeturi, bet palestiniečių, taip pat ir jų diasporos visame pasaulyje, telkime, ir gal net to bloko, kuriame ir Iranas, ir „Hezbollah“ tvirtinime, ko panašu, kad I. Haniyah nepadarė“, – kalbėjo E. Račius.
Partneriams tai ne tokia gera žinia
Pasak profesoriaus, daugeliui arabų valstybių vadovų I. Haniyah tiko kaip „Hamas“ vadovas.
„Dabar gali būti sudėtingiau. Net ir imkime tą pačią Turkiją, T. Erdoganas turėjo darbinius santykius su I. Haniyah. Jei ateis itin radikalus žmogus, galbūt T. Erdoganui nepavyks taip lengvai susikalbėti, ir kartu pristatyti save kaip palestiniečių gynėją, nes tiesiog gali būti per daug radikalūs veiksmai ar pasisakymai iš „Hamas“ pusės“, – svarstė E. Račius.
Tačiau profesorius nemano, kad kažkas pasikeis visuomeniniu lygmeniu.
„Tie sentimentai, kuriuos arabai jaučia palestiniečiams, išliks, nemanau, kad jie turėtų sustiprėti dėl I. Haniyah žūties. Lygiai taip pat nemanau, kad arabų gatvė nusigręš nuo palestiniečių bendrai arba „Hamas“ konkrečiai. Tie, kurie palaikė, palaikys ir toliau. Didesnės dinamikos tame nebus“, – prognozavo E. Račius.
Dėmesio centre – įvykiai Libane
Apskritai profesoriaus nuomone, dabar svarbiau sekti tai, kas vyksta Libane, ir kada potencialiai „Hezbollah“ kantrybė truks.
„Galime matyti, kad „Hezbollah“ elgiasi labai santūriai, tvardosi. Manau, kad Libano Vyriausybė, šios šalies prezidentas (laiko juos už rankos). Nenustebčiau, jeigu kada nors paaiškėtų, kad jis kiekvieną dieną paskambina „Hezbollah“ generaliniam sekretoriui Hassanui Nasrallah, ir tiesiog paprašo: „būk geras, neprovokuok Izraelio. Juk tu žinai, kad, jeigu Izraelis suduos padorius smūgius Libanui, mes žlugsime kaip valstybė. Jūsų ta garbė gali kainuoti visą valstybingumą, Libano gerovę“. I galbūt tada H. Nasrallah sako, kad „gerai, mes tik truputį, skalperiškai, paleisime vieną kitą raketą, bet nepradėsime karo“, – kalbėjo E. Račius.
Profesorius apibendrino, kad faktas yra toks, kad „Hezbollah“ kol kas susilaiko nuo platesnių veiksmų.
„Tie veiksmai galėtų išprovokuoti, pirmiausia, Libano pilietinį karą ir Libano žlugimą. Ar į tą pilietinį karą įsitrauktų kitos valstybės? Kaimyninė Sirija – ne, Jordanija – greičiausiai ne, kitos arabų šalys – ne. Jei jau kalbame apie eskalaciją, tai ji greičiausiai galėtų vainikuotis Libano kaip valstybės žlugimu, bet, kad tai taptų regioniniu karu, nematau noro ar galimybių iš kitų veikėjų“, – sakė E. Račius.
Rusijai – į naudą
Rusija, profesoriaus nuomone, džiaugiasi tuo, kas vyksta Vidurio Rytuose, nes Jungtinių Valstijų dėmesys neabejotinai ten yra prikaustytas dėl to, kad JAV yra strateginės Izraelio partnerės.
„Ar Rusija sugebėtų suorganizuoti, pastumti, papirkti arba kaip nors kitaip veikti, mano atsakymas yra, kad dabar – ne. Dabar ji yra per daug įklimpusi, per daug užsiėmusi ir neturinti resursų“, – teigė E. Račius.
Tuo metu Kinija, pasak mokslininko, turi resursus, turi galimybių, visur gali eiti, kur ji nori, ir veikti, kaip jos interesai ją veda.
„Bet Kinija nepanašu, kad yra ta valstybė, kuri aktyviai dalyvautų šituose veiksmuose. Kinijai ta konkurencija su JAV irgi yra labai aktuali, ypač, kai kalbame apie Taivaną“, – sakė E. Račius.
Iš regione esančių veikėjų, pasak profesoriaus, aktyviausias yra Izraelis.
„Izraelis medžioja, šaudo, sprogdina. Jeigu norime rasti šaltinį arba židinį, iš kurio viskas kyla, tai yra Izraelis. (…) Kaip bebūtų, po spalio 7 dienos tai yra tikrai gyvybiškai svarbūs dalykai. Tai, ką Izraelis dabar daro Gazos ruože, nekalbant apie priemones ir, kiek žmonių žuvo, tai jie tai daro savo saugumui užtikrinti – ir medžioja ir tą patį I. Haniyah, ir kitus, ir Libane, ir bet kur kitur pasaulyje savo piliečių saugumo sumetimais“, – sakė E. Račius.
