Po 13 mėnesių trukusio karo, įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir Libane veikiančio „Hezbollah“. Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno teigimu, susitarimas parengtas taip, kad karo veiksmai tarp Izraelio ir „Hezbollah“ būtų „nutraukti visam laikui“. Paliaubų įgyvendinimą prižiūrės JAV ir Prancūzija.
Pagal susitarimą, kaip skelbia BBC: „Hezbollah“ per 60 dienų pašalins savo kovotojus ir ginklus iš zonos tarp neoficialios Libano ir Izraelio sienos – ir Litani upės, esančios maždaug 30 km į šiaurę; „Hezbollah“ kovotojus čia pakeis Libano kariai, kurie turės užtikrinti, kad infrastruktūra ar ginkluotė būtų pašalinta ir jos nebūtų galima atstatyti; o Izraelis palaipsniui išves savo likusias pajėgas ir civilius – tai turėtų leisti civiliams abiejose sienos pusėse grįžti į savo namus.
„Jei „Hezbollah“ pažeis susitarimą ir bandys apsiginkluoti, mes pulsime“, – pareiškė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Ne paskutinį vaidmenį šiame konflikte turėjęs Iranas, kuris remia „Hezbollah“, savo žiniasklaidoje paliaubas perteikia kaip būtent „Hezbollah“ pergalę.
Karo metu, Jungtinių Tautų duomenimis, 900 tūkst. Libano gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Žuvusiųjų skaičius, pagal tai, ką praneša Libanas – arti 4 tūkstančių. Vis tik, skelbiama, kad paskutiniai susirėmimai iki paliaubų įsigaliojimo buvo vieni rimčiausių. Tai diktuoja klausimą – sukonstruotos, kaip ilgalaikės – kiek jos iš tikrųjų gali tęstis? Ar rastas sprendimas su „Hezbollah“ reiškia, kad artimiausiu metu galima tikėtis ir paliaubų su Gazos Ruože veikiančiu „Hamas“?
Tarpinė Izraelio pergalė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius E. Račius įvertino, kad šioje situacijoje galima kalbėti apie tarpinę Izraelio pergalę.
„Izraeliui per labai trumpą laiką pavyko daug nuveikti. Mes matome, kad tie bombardavimai, nepaisant civilių aukų, kurių Izraelis nepaiso jau ilgą laiką, Izraelis sugebėjo susilpninti „Hezbollah“ kaip organizaciją, ir drastiškai sumažinti jos karinius gebėjimus“, – teigė E. Račius.
Kalbant apie „Hezbollah“ situaciją, profesorius atkreipė dėmesį, kad sunaikinta aukščiausia organizacijos vadovybė.
„Tie žmonės, kurie buvo ar bus paskirti į aukščiausius postus organizacijoje tikrai nebeturi nei tokios charizmos, nei patirties, kokią turėjo Izraelio per pastaruosius kelis mėnesius nužudyti vadai“, – komentavo E. Račius.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad susilpninta ir organizacijos infrastruktūra.
„Matėme daugybę filmuotos medžiagos. Į orą išlėkdavo įvairiausios civilinės, administracinės paskirties infrastruktūros objektai. Iš tikrųjų „Hezbollah“ yra praradusi labai daug. Ar tai reiškia, kad ji jau kritiškai nukraujavo? Aš nedrįsčiau to sakyti, nes palaikymą ji turi labai didelį Libane“, – teigė E. Račius.
Pasak profesoriaus, šioje šalyje nestinga žmonių, norinčių pagelbėti „Hezbollah“, nes ji labai ilgą laiką padėjo jiems.
„Kalbame apie ligonines, mokyklų infrastruktūrą. „Hezbollah“ palaikytojų yra labai daug, kaip ir resursų jai atsikurti. Bet kol kas reikėtų pripažinti, kad „Hezbollah“ yra gana smarkiai nukentėjusi“, – sakė E. Račius.
Iranas gali atsipūsti
Irano režimas, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, profesoriaus nuomone, irgi yra tarp laimėtojų.
„Net neabejotina, kad Teherane buvo susirūpinta, kad Izraelis eis iki galo. Tai yra, nepaisydamas civilių aukų, darys tai, ką darė Gazos ruože, tiesiog viską lygins su žeme. Tada Iranas tikrai prarastų sąjungininkę „Hezbollah“ asmenyje. Bet dabar Izraelis leido „Hezbollah“ šiek tiek atsigauti, persigrupuoti, susitvarkyti.
Ir, jeigu žiūrėtume pagal paliaubų raidę, tai lyg tai Izraelis nusileido ir susitaikė su tuo, kad „Hezbollah“ egzistuos, galbūt kitomis formomis, galbūt nebe kaip karinė organizacija. Bet bet kuriuo atveju dabar Teheranas gali atsipūsti ir sakys, kad „viskas lyg tai praėjo pro šalį. Taip, mus apkandžiojo, bet mes išlikome“, – komentavo E. Račius.
Libanas – ant žlugimo ribos
Kalbėdamas apie Libaną, ekspertas pažymėjo, kad ir iki Izraelio veiksmų Libanas turėjo rimtų problemų, dabar ši valstybė yra dar arčiau žlugimo ribos.
„Jeigu įsivaizduotume, kad Libanas, iki Izraeliui pradedant bombarduoti rugsėjo mėnesį, buvo normali, funkcionali valstybė. Po tiek numestų bombų, tiek infrastruktūros sugadinimų, suprantame, kad tai būtų labai silpna valstybė su silpna Vyriausybe, pakrikusia morale ir kariuomene.
Bet tai būtų idealus variantas, dabar to idealaus varianto neturėjome, Libanas jau dešimtmetį yra paniręs į didžiulę ekonominę, politinę, socialinę krizę, chaosą, net tam tikra prasme bevaldystę, nes Vyriausybė lyg ir yra, bet ji labai disfunkcionali, dažnai keičiasi ministrai ir ministrai pirmininkai. Tad Libanas ir iki Izraelio invazijos buvo geriausiu atveju disfunkcionali, o šiaip sakyčiau – žlunganti valstybė. Dabar ji yra dar arčiau „de facto“ žlugimo“, – kalbėjo E. Račius.
Pasak jo, įsivaizduoti, kad Libano Vyriausybė turi platų palaikymą ir galios monopolį būtų infantilu.
„Galvoti, kad Libano kariuomenė sugebėtų įkalbėti ar priversti „Hezbollah“ kažkaip kitaip elgtis, negu ji norės, irgi yra absoliutus naivumas“, – teigė E. Račius.
Jungtinės Valstijos, pasak laidos pašnekovo, prieš tai užsimerkia, dėl tariamų paliaubų, kurias ydingai įvardija kaip ilgalaikes.
„Jos yra pasmerktos. Jeigu jos ir ištemptų metus, dvejus ar dešimt, jos padėties iš esmės nepakeis“, – konstatavo E. Račius.
Izraelis laukia Trumpo sugrįžimo
Profesorius siūlė neapsigauti ir dėl Izraelio požiūrio į „Hezbollah“.
„Jeigu žiūrėtume formaliai, sakytume: „žiūrėkite, kaip keista, Izraelis susitaiko su „Hezbollah“ išlikimu. Manyčiau, kad taip tikrai nėra, ir tos paliaubos yra taktinis manevras. Izraelio ministras pirmininkas viešai pareiškė, kad jis norėjo tų paliaubų todėl, kad Izraelio kariuomenė yra įsitempusi, pavargusi, jai reikia pailsėti. Dviem frontais kariauti jai yra sudėtinga, ir, kad finansinė, logistinė, amunicija pagalba iš JAV yra apmažėjusi.
To, ko nepasakė B. Netanyahu, bet turėjo galvoje: „palaukime, kol į Baltuosius Rūmus sugrįš D. Trumpas su savo administracija, tada gausime daug daugiau ginkluotės, palaikymo, surasime priežastį ir pretekstą apkaltinti „Hezbollah“ nesilaikant paliaubų, ir suduosime tvarkingai, ir pabaigsime šitą reikalą“, – interpretavo E. Račius.
Profesorius sakė sunkiai įsivaizduojantis, kad, nors ir labai laikinos paliaubos tarp „Hamas“ ir Izraelio būtų pasiektos dar tuo metu, kai Baltuosiuose rūmuose yra dabartinė administracija.
„Bet iš kitos pusės, kodėl gi ne, suprantant, kad jos būtų absoliučiai laikinos, ir, kad nei viena, nei kita pusė su tuo nesusitaikys. Nes, jeigu dabar galėtume sakyti, kad „Hezbollah“ turi erdvę ir laiką persigrupuoti, atsikvėpti, tai „Hamas“ tokio laiko jau neturi. Nei, jei Izraelis sutiktų paskelbti ilgalaikes paliaubas, „Hamas“ kaip organizacija nebeatsikurs tokia forma, kokia ji veikė“, – sakė E. Račius.
Jis pastebėjo, kad šiuo atveju Izraelio interesas eiti į kompromisus apskritai yra menkas.
„Sunku įsivaizduoti, kad tą sąlygą, kuri yra pagrindinė Izraeliui (dėl įkaitų grąžinimo, aut. p.), palestiniečių pusė galėtų įgyvendinti. Be įkaitų grąžinimo apskritai apie paliaubas kalbėti yra neįmanoma. Bet, net ir grąžinus įkaitus, Izraelis tiesiog su dar didesne jėga sutryps Gazos ruožą. Galbūt dabar dar yra susilaikoma tikintis, kad kai kurie įkaitai yra gyvi, ir reikia juos kažkaip išlaisvinti“, – kalbėjo E. Račius.
Libanas Rusijai nelabai rūpi
Profesorius nemano, kad Rusijai būtų aktuali šita situacija.
„Libano klausimas Rusijai yra labai periferinis. Iranas, Sirija būtų visai kiti taškai, ir Rusijai tas būtų svarbu“, – komentavo E. Račius.
Jo nuomone, labiausiai šioje situacijoje susirūpinęs Libano ministras pirmininkas su savo Vyriausybe.
„Dabar jiems užmetama nepakeliama našta“, – teigė E. Račius.
