Lietuvoje penktadienį prasidėjo balsavimas namuose renkant naują parlamentą. Jis vyks dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė daugiau nei 174 tūkst. arba 7,4 proc. rinkėjų. 2020 metais iš anksto balsavo 74,5 tūkst. arba 3,09 proc. rinkėjų.
Apklausos rodo, kad šiuo rinkimuose daugiausia balsų turėtų surinkti centro kairės politinės jėgos, kurios, tikėtina, mėgins suformuoti valdančiąją koaliciją.
Gečas: jis sugebėjo surinkti radikalų balsus
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ apie vykusią kampaniją paklaustas viešųjų ryšių ekspertas, „INK Agency“ partneris Kęstutis Gečas teigė, kad nemažai rinkimų kampanijos metu kalbėta apie Remigijų Žemaitaitį, kuris tapo ryškiu ir netikėtu šių rinkimų dalyviu.
„Jis sugebėjo susirinkti radikalų balsus“, – sakė ekspertas. Jo nuomone, už tai R. Žemaitaitis turėtų pirmiausiai padėkoti sau, savo energijai.
K. Gečas atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaitis greitai kalba, o tai, jo vertinimu, nėra minusas, nes žmonės pasiklauso ir supranta, kad jis daug kažko pasakė.
Kalbant apie tradicines partijas, K. Gečas minėjo konservatorius, Liberalų sąjūdį, socialdemokratus. Šios partijos, anot jo, rinkimų kampanijos metu atrodė tvarkingai, kas reiškia, kad jų kampanija nebuvo itin ryški, bet ir neturėjo didelių minusų.
Kas labiausiai veikia?
Viešųjų ryšių ekspertas sakė, jog veiksmingiausios priemonės rinkimų kampanijos metu – daug reklamos televizijoje, kai pasiekiama didelė auditorija. Tiesa, bėda, tai yra brangu.
„Poveikio prasme tai – susitikimai. Bet jų reikia labai daug. Kiekvienas susitikimas, kiekvienas rankos paspaudimas kainuoja laiko“, – teigė jis.
Internetas, anot K. Gečo, turi du privalumus: sąlyginai tai nebrangi medija, be to, joje gali išskirti žmonių grupes.
Retos partijos pasiekia tai, anot jo, kad taptų viešosios diskusijos dalyviais.
„Tai ir yra tas R. Žemaitaičio fenomenas, kad jis sugebėjo“ – sakė jis.
Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas mano, kad R. Žemaitaičio reitingą sukūrė ne kas kitas kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovų gąsdinimai.
Su protesto balsu, anot jo, dirbti yra geriausia, nes jis labiausiai reaguoja į dirginimą.
Laidos pašnekovas pabrėžė, kad politinė komunikacija yra uzurpavusi mūsų dėmesį visiškai neproporcingai tam gyvenimui, kurį Lietuva gyvena.
„Ir ta apokaliptinė frazė, kad čia po rinkimų vieniems ateis rojus, kitiems mirtis, juk yra ne iš mūsų su jumis kasdieninio gyvenimo, o iš labai mažos dalies visuomenės. Tai yra politikai, kurie bijo prarasti pozicijas dėl kelių priežasčių – kad nemoka nieko kito dirbti ir yra susikūrę labai neblogą užutekį“, – kalbėjo jis.
Dumbliauskas: vienmandatėms tai negalioja
Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas laidoje atkreipė dėmesį, kad reitingai rodo tik tai, kaip partijoms seksis daugiamandatėje apygardoje, o kalbant apie vienmandates partinė priklausomybė ne visada svarbi, nes veikia politiko asmenybės žavesys ir panašiai.
„Yra įrodyta, kad žmogus dažnai balsuoja už partiją, o vienmandatėje renkasi kitos partijos atstovą“, – pridūrė jis.
Anot V. Dumbliausko, rinkėjai kartą per ketverius metus pajunta, kad kažką gali nuspręsti. „Tas jausmas, kad nuo mūsų kažkas priklauso. Nes paskui ketverius metus valdantieji darys ką norės daryti ir mes būsime bejėgiai. Čia tas demokratijos paradoksas“, – pridūrė jis.
Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktorė Ieva Petronytė replikavo, kad tai – požiūrio klausimas.
„Arba kokį išpažįstame demokratijos modelį. Jei labiau remiamės elitistine demokratijos samprata, kai sakome – išrinkome, ir ketverius metus tylime po šluota, laukiame rinkimų, o jei nepatinka, perrenkame kitus <...> Kitas požiūris, ypač siejamas su liberaliąja demokratija, sako, kad mes galime įsitraukti dažniau per tą pačią kadenciją“ – kalbėjo ji.
Į pabaigą kampanija įsibėgėjo
Anot I. Petronytės, į pabaigą rinkimų kampanija labai įsibėgėjo, o paskutinės savaitės „duoda turinio“. „Jaučiasi, kad gyvename rinkimų nuotaikomis“, – teigė ji.
Mykolo Romerio universiteto politologas V. Dumbliauskas vis dėlto atkreipė dėmesį, kad pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, neina į rinkimus.
„Jiems ta kampanija buvus nebuvus. Čia vienas argumentas, kitas – iš tų pusės, kurie eina į rinkimus, kai kurie tikrai žino už ką balsuos ir jiems ta kampanija buvusi nebuvusi“, – sakė jis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad rezultatus žinosime tik spalio 27 dieną.
I. Petronytės teigimu, apklausų duomenys rodo, kad apie pusė rinkėjų yra iš anksto apsisprendę, už ką balsuos.
„Kalbant apie tuos, kurie yra neapsisprendę, sakoma, kad apie 20-30 proc. dar kažką svarsto“, – sakė ji.
PVI direktorė pasakojo, kad praėjusiųjų metų porinkiminės apklausos, kuriose teirautasi, kiek rinkėjų nuomonę veikė rinkimų kampanija, parodė, kad didžioji dalis žmonių arba buvo apsisprendę iš anksto, arba kampanija dar labiau sustiprino jų pasirinkimą.
„Kampanija galbūt nėra tiek svarbi priverčiant pasirinkti konkrečiai, bet kampanija yra labai svarbi mobilizuojant. Ir čia yra tas momentas, kad visos partijos nori, kad ateitų jų rinkėjas“, – pabrėžė ji, atkreipusi dėmesį, kad vienų partijų rinkėjai nepatingi nueiti prie balsadėžės, o kitų simpatijas pasilieka sau ir balsuoti nenueina.
