Nevienareikšmiškai vertinimas dokumentas įžiebė aštrias diskusijas – daliai pretendentų į Daukanto aikštės rūmus aiškinant, kad šalies įstatymai tinkamai apsaugo moteris nuo smurto, kiti tvirtina, jog svarbu kovoti su vis dar gaja moterų diskriminacija.
Trečiadienio vakarą vykusių LRT debatų metu kandidatų teirautasi, ar Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl Stambulo konvencijos – jog ši neprieštarauja svarbiausiam šalies įstatymui – yra argumentas ją ratifikuoti.
Savarankiškai save išsikėlęs kandidatas Ignas Vėgėlė tikino, jog Stambulo konvencija yra ideologizuotas dokumentas, įvedantis socialinės lyties sąvoką. Todėl jis paragino perrinkimo siekiantį G. Nausėdą atsiimti šią konvenciją, kurią Seimui ratifikuoti pateikė jo pirmtakė, kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė.
„Stambulo konvencija įveda socialinę lytį. Socialinė lytis, gender, yra paminėta bene 20 ar 25 kartus. O biologinė lytis (konvencijoje – ELTA) paminėta vieną vienintelį kartą“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
„Tikrai skatinčiau prezidentą atsiimti šį teikimą ratifikuoti konvenciją“, – tikino jis.
Savo ruožtu šalies vadovas tikino nematąs pagrindo taip elgtis.
„O kodėl aš turėčiau saugoti Seimą kaip mažus vaikus nuo atsakomybės priimti vienokį ar kitokį sprendimą?“ – retoriškai klausė G. Nausėda.
Prezidentas antrino ir kitiems kandidatams, pažymėdamas, jog daugiausiai ginčų dėl šio dokumento kelia socialinės lyties klausimas.
„Mano požiūris yra paprastas. Stambulo konvenciją sudaro dvi dalys. Dėl smurto prieš moteris – viskas čia yra aišku, tik nežinau, kuo Stambulo konvencija iš esmės pagerintų situaciją. (...) Tuo tarpu genderizmo dalis skaldo Lietuvos visuomenę. Ir šnekėkime ką norime – ji skaldo Lietuvos visuomenę. Mes dabartinėje geopolitinėje situacijoje norime šito? Norime, kad atsirastų dar viena žiežirba mūsų tarpusavio santykiuose, kai mums tikrai reikia vienybės?“ – kėlė klausimus šalies vadovas.
Jis taip pat kritiškai atsiliepė apie valdančiųjų iniciatyvą dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT, leisdamas suprasti, kad toks žingsnis buvo nenuoširdus.
„Žinote, gal ir patikėčiau, kad iš tikrųjų nuoširdžiai buvo siekta išsiaiškinti Konstitucinio Teismo nuomonę dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, jeigu jūs tą konvenciją priimtumėte. Bet jūs jos nepriimsite. Ir, aš manau, viso labo tik tam kreipėtės, kad laimėtumėte dar laiko – dar patemptumėte iki rudens, o ten jau ruduo, ten rinkimai“, – pridūrė G. Nausėda.
Pasipylė kaltinimai seksizmu
Tuo metu buvęs KT pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, klausydamasis G. Nausėdos, apgailestavo dėl dabartinio šalies vadovo pozicijos Stambulo konvencijos ir moterų teisių atžvilgiu.
„Man yra apmaudu, kai valstybės prezidentas gina stereotipinį požiūrį į moteris – ką mes ką tik girdėjome. Gina požiūrį, kuris pateisina tokį diskriminacinį elgesį prieš moteris, požiūrį „tu pati kalta“ arba vilioja užsienio karius pasakymais apie gražias moteris Lietuvoje. Stambulo konvencija yra apie tai, beje“, – G. Nausėdą kritikavo D. Žalimas.
Jis patikino, jog nevienareikšmiškų vertinimų sulaukiantis dokumentas nekalba apie socialinės lyties konstruktą, tačiau akcentuoja prevencijos prieš žeminantį elgesį, seksizmą svarbą.
„Ir švietimas yra nukreiptas būtent, kad moteris būtų traktuojama kaip žmogus. O čia, ką girdžiu, tai yra pateisinimas“, – į kitų kandidatų pasisakymus referavo jis.
Pastaroji D. Žalimo frazė netruko sulaukti jo oponentų reakcijų. „Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas šauniai varo – pasirodo, moterys buvo gyvuliai iki to laiko, dabar žmonėmis tampa. Įdomu, ką mes čia debatų pabaigoje sutiksime“, – stėbėjosi šalies vadovo posto siekiantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
„Labiausiai seksistinis pasisakymas, kurį šiandien girdėjau, tai buvo pono Žalimo“, – konstatavo A. Mazuronis.
Įtampos kilo ir tarp I. Šimonytė ir G. Nausėdos
Dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo įtampos kilo ir tarp G. Nausėdos bei premjerės Ingridos Šimonytės. Prezidentas debatų metu iškėlė retorinį klausimą, kiek dar kartų valdantieji į rinkimus eis žadėdami šį dokumentą ratifikuoti ir to nepadarydami.
„Kalbėkime apie tai, kad Laisvės partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis turi daugumą – gerokai virš 70. Jiems visada šios daugumos pakanka, kai reikia atmesti mano veto. Bet štai šitais klausimais, kuriuos jie pažadėjo savo rinkėjams, na bent jau Laisvės partija, (...) niekaip nesiseka sprendimų priimti“, – sakė G. Nausėda.
„Tai mano klausimas jums – kiek dar jūs kartų eisite į rinkimus, žadėdami vis tą patį ir per kadenciją neįgyvendindami?“, – kėlė klausimą jis.
Visgi I. Šimonytė atsakė, kad antros kadencijos siekiantis prezidentas iš Stambulo konvencijos bando pasidaryti „šiaudinę kaliausę“.
„Man atrodo, kad čia ir yra tas atvejis, kai kaltindami politines jėgas, kad kažkas eina į rinkimus su kažkokia neva genderizmo ideologija, tai kaip tik priešingai eina į rinkimus bandydami pasigaminti šiaudinę kaliausę ir tą šiaudinę kaliausę mušti“, – akcentavo ji.
Konservatorių iškelta kandidatė taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkimuose G. Nausėdą parėmę socialdemokratai palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą. Todėl I. Šimonytė paragino G. Nausėdą paremti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) poziciją šiuo klausimu.
„Aš noriu priminti, kad jį rėmusios ar remiančios socialdemokratų partijos pirmininkė savo laiku Europos Parlamente buvo Moterų reikalų komiteto pirmininkė ir, kiek aš žinau, partija Stambulo konvencijos ratifikavimą tikrai remia. Tai būtų gražu, jeigu prisidėtų prie daugumos politikų, kurie už tai pasiryžę balsuoti ir konvencija būtų ratifikuota“, – teigė ji.
Savo ruožtų G. Nausėda atšovė, kad tartis su socialdemokratais yra jo asmeninis reikalas.
„Palikite, gerbiama Ingrida, man susitarti su socialdemokratų partija. Konservatorių pagalba man čia nereikalinga“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) kovo mėnesį išaiškino, jog nevienareikšmiškai vertinama Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusių metų rugsėjį kreipėsi Seimas.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.
Aštrios diskusijos tęsėsi ir dėl civilinės sąjungos: premjerė priminė prezidentui netesėtus pažadus
Karštos kandidatų į prezidentus diskusijos tęsėsi ir aptariant visuomenėje daug aistrų keliantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Skepsio dėl šios iniciatyvos neslepiantis G. Nausėda paragino valdančiuosius ir premjerę patiems imtis iniciatyvos ir uždaryti nuo 2020 m. Seime kelią sunkiai besiskinantį klausimą.
„Dokumentas, projektas yra Seime. Valdančioji dauguma – Seime. Kur rezultatas?“, – debatų metu klausė G. Nausėda ir paragino I. Šimonytę imtis lyderystės.
„Sakote, kad įtikinėsite, gerbiama Ingrida, tai kodėl neįtikinėjate“, – į premjerę kreipėsi šalies vadovas.
„Aš įtikinėju. Aš esu tas politikas, kuriam pakanka drąsos pasakyti, kad sprendimai turi būti priimti nesvarbu, ką rodytų apklausos. Aš nebandau sėdėti ant dviejų kėdžių, kai truputį ir gerbiu žmones, kurie nori šiuos klausimus spręsti, bet ir truputį bijau, kadangi apklausos rodo, jog 60 proc. gyventojų iniciatyvos nepalaiko“, – prezidentui atsakė premjerė, primindama, kad G. Nausėda prieš penkis metus pats davė pažadą įsisegti LGBT ženklelį ir taip solidarizuotis su šia bendruomene.
„Nereikia šių referencijų, nes mano pozicija šiuo klausimu nesikeitė“, – atsakė G. Nausėda.
Prezidentas aiškino, kad, jo nuomone, Civilinės sąjungos įstatymo projektas turi nemažai trūkumų. Visgi, pridūrė jis, būtina įsiklausyti ir į visuomenės nuomonę.
„Jei žmonių nuomonė nesvarbi, tai taip tiesiai į ekraną ir pasakykite“, – teigė G. Nausėda.
„Galima analizuoti koks jis (įstatymo projektas – ELTA) geras ar blogas, tačiau ten yra straipsnių, kurie, mano nuomone, pernelyg konfliktuoja su Lietuvos Konstitucijos 38 straipsniu. Baikime mulkinti žmones, baikime apeidinėti Konstituciją, nes tai yra nesąžininga“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau tokie antrosios kadencijos siekiančio prezidento argumentai neįtikino buvusio KT pirmininko D. Žalimo.
„Prezidente, mulkinate čia būtent jūs, o ne kas kitas. Tą fariziejiškumą galima matyti, kadangi prieš tai buvusiose debatuose jūs šventai gerbėte Konstitucinį Teismą dėl pensijų, o dabar raginate Konstitucinio Teismo nepaisyti“, – pažymėjo D. Žalimas.