„Niekas nepagerės. Šita valdančioji dauguma neturi kuo pakeisti ministrų“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Pasak politiko, kad premjerė Ingrida Šimonytė neturi tinkamų kandidatūrų į ministrų postus, rodo ir situacija Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM).
„Nes matome situaciją su švietimo, mokslo ir sporto ministru, kad kandidatūra nėra pateikiama jau kelintas mėnuo. Ir kol kas pavardė niekaip neįvardinama. Prezidentas prašo, premjerė tiesiog ignoruoja tą prašymą ir sako, kad tai bus sprendžiama bendrame kontekste“, – akcentavo R. Karbauskis.
„Ji neturi kuo pakeisti ministrų, jie (valdantieji – ELTA) turi labai silpnus ministrus, jie tiesiog neturi kuo jų keisti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad G. Nausėda laikosi pozicijos, jog verta kritiškai peržiūrėti kadenciją baigiančios Vyriausybės sudėtį. Šalies vadovas užsiminė, kad turi konkrečias pavardes ministrų, kuriuos, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus.
Tačiau valdantieji ir premjerė tokias prezidento intencijas vertina kritiškai. Dešiniųjų teigimu, apsispręsti dėl ministrų darbo turi Vyriausybės vadovė. Be to, pažymi jie, abejonių kelia raginimai keisti ministrus kai iki Vyriausybės ir Seimo kadencijos pabaigos liko keli mėnesiai.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Karbauskis: Brazausko paminklui turėtų būti parinkta kita vieta
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis palaiko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvą pastatyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau, „valstiečio“ nuomone, tokiam įamžinimui turėtų būti pasirinkta kita vieta, o ne istorinė Prezidentūra.
„Labai teigiamai vertinu. Žinau, kiek Brazauskas yra padaręs Lietuvai. Tai buvęs Seimo pirmininkas, buvęs pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas, buvęs premjeras. (...) Realiai, jo pastangomis mes šiandien turime tai, kuo galime džiaugtis“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Visgi, politikas dvejoja, ar istorinė Prezidentūra yra tinkama vieta šiam paminklui.
„Kaunas turi pagrindą dėkoti šiam žmogui. Vienintelis klausimas, dėl kurio galbūt abejočiau, tai pasirinkta vieta. Istorinė Prezidentūra yra truputį ne ta vieta, kur reiktų šnekėti apie dabartinės atkurtos Lietuvos prezidentus“, – tikino R. Karbauskis.
„Brazauskas nebus vienintelis, kuriam Kaunas norės pastatyti paminklą. (...) kad paskui nebūtų taip, kad ten trys prezidentai tarpukario Lietuvos ir Brazauskas vienintelis. Ten per mažai vietos, kad tilptų kiti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Kauno meras V. Matijošaitis pranešė apie iniciatyvą istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.
Šį mero siūlymą Kauno miesto taryba planuoja svarstyti kitą savaitę vyksiančiame posėdyje.
Pastaroji laikinosios sostinės mero iniciatyva spėjo sulaukti kritikos – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais. Skeptiškai apie siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.
Karbauskis: nereiktų liūdėti, jeigu sprendimai dėl gynybos finansavimo nebus priimti šioje Seimo kadencijoje
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad sprendimai dėl gynybos finansavimo galėtų būti priimti ir kitoje Seimo kadencijoje. Anot jo, tai gali lemti konservatorių nenoras derinti savo siūlymus su kitomis partijomis.
„Yra daug siūlymų (dėl gynybos finansavimo – ELTA), vieniems galima pritarti, kitiems ne. Bet iš principo reikia suprasti, kad šnekame apie kitų finansinių metų laikotarpį ir aš manau, kad nereiktų liūdėti, jeigu nebus šioje kadencijoje priimtas sprendimas, nes kita kadencija turės pakankamai laiko klausimus išspręsti ir finansavimą užtikrinti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
„Tiesiog ši valdančioji dauguma nesišneka su niekuo, jie šnekasi tik patys su savimi. Čia net koalicijos atstovai ir Seimo pirmininkė pažymėjo, kad kai kurie pasiūlymai nederinti su koalicijos partneriais. Čia aišku yra konservatorių principas, jie taip dirba“, – tvirtino jis.
Taip pat LVŽS pirmininkas paminėjo, kad kitoje kadencijoje turės būti peržiūrėti ir valdančiųjų sprendimai dėl kariuomenės.
„Vienintelis dalykas, kurį jie turi, tai partijų susitarimas dėl gynybos. Bet po to priimami sprendimai, pavyzdžiui dėl šauktinių – kad bus šaukiami visi 18 metų sulaukę vaikinai, kur mes laikome visiška nesąmone“, – komentavo jis.
„Mes nesuprantame, ką daro konservatoriai. Nesuprantame, nes Lietuvos kariuomenė nori aukštesnės kvalifikacijos specialistų, to nepadarysi per 6 mėnesius paėmęs 18 metų asmenį. Tai ir siūlomi sprendimai, kurie bus peržiūrėti kitoje kadencijoje“, – tvirtino jis.
Visgi R. Karbauskis tikina, kad šiuo metu galima susitarti dėl gynybos poreikių finansavimo skolinantis ir pakeliant pelno mokestį 1 proc. punktu.
„Manau, kad skolinimasis iš pačių žmonių, mokant jiems geras palūkanas yra geras kelias ir valstybei, ir Lietuvos žmonėms. Bet šnekant apie sprendimus padidinti mokesčius, tai padidinti rinkliava individualiai veiklai nėra teisingas sprendimas. Jeigu dėl pelno mokesčio didinimo, tai jo didinimą nuo 15 iki 16 proc. galima svarstyti“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
