Kartą taip jau buvo: „mandagumo žingsnis“ nuvedė prie koalicijos pokyčių

2019 metų liepos 12 dieną tuometinis premjeras Saulius Skvernelis iškilmingoje ceremonijoje Prezidentūros rūmuose naujai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai grąžino Vyriausybės įgaliojimus. Ši procedūra pakeitė ne tik ministrų kabinetą, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Apie būtinus pokyčius dabartinėje Vyriausybėje kalbama ir dabar. „Delfi“ domėjosi, ar ši procedūra gali pajudinti ne tik ministrų kabinetą, bet ir koaliciją.

Šis tekstas yra ciklo „Kažkur girdėta“ dalis, jame prisimenami „Delfi“ politikos archyve užfiksuoti politiniai įvykiai.

Keitėsi ne tik ministrai, bet ir koalicija

Praėjusiame Seime valdančiojoje koalicijoje veikusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prieš prezidento ir EP rinkimus pranešė planą, kokiu atveju pasitrauktų iš valdžios.

Pirma – jeigu S. Skvernelis nepatektų į antrą prezidento rinkimų turą. Jis rinkimuose liko trečias.

Antra – jeigu partija Europos Parlamento (EP) rinkimuose nebūtų pirma pagal gautų balsų skaičių.

Po to, kai 2019 metų prezidento rinkimuose S. Skvernelis liko trečias, LVŽS taryba išreiškė pasitikėjimą premjeru ir nusprendė ne trauktis iš valdžios, o stiprinti koaliciją.

Tuo metu buvo kalbėta, kad gali būti pasirašoma koalicinė sutartis su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Tvarka ir teisingumu.