Kaip galėjo atsitikti, kad net Vilniaus rajono gyventojai, kasdien pro langus matantys sostinės panoramą savo prezidentu nori matyti atvirai prorusišką, Kremliaus propagandą kartojantį savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlusį mediką E. Vaitkų? Jis prezidento rinkimai užėmė penktą vietą, per visą šalį surinko daugiau nei 100 tūkst. balsų.
Šį klausimą keliantys politikai sako, kad tai yra pavojingas signalas valstybei.
„Pirmą kartą turbūt istorijoje per mūsų Nepriklausomybę labai akivaizdžiai parėmė kandidatą, kuris yra nusistatęs prieš mūsų valstybę, mūsų valstybingumą“, – situacijos vertinimą pateikė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, parlamentaras Saulius Skvernelis.
Pripažįstama, kad atkūrus nepriklausomybę tautinės mažumos buvo apleistos.
„Reikia suprasti, kad šiek tiek jau yra ir gydomos pasekmės“, – savo vertinimą pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konservatorė Monika Navickienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda balsavusius už E. Vaitkų rinkimų naktį vadino rizika šalies saugumui.
„Tai yra tam tikra rizika mūsų nacionaliniam saugumui“, – sekmadienio naktį kalbėjo šalies vadovas.
Tokie komentarai, anot Rytų Lietuvą atstovaujančių politikų, tik gilina problemą. Ir rodo, kad politikai Vilniuje toliau nesupranta Rytų Lietuvos.
„Net negalima taip galvoti, nes antivalstybiškai, prieš piliečius veikia pati valdžia“, – kalbėjo Mišrioje Seimo narių grupė dirbanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovė Rita Tamašunienė.
Vilniaus rajono meras įsitikinęs, kad didelė dalis rinkėjų už E. Vaitkų balsavo ne dėl to, kad patiko jo idėjos.
„Ne visada tai dėl to, kad jis yra prokremliškas, kaip kad dabar yra bandoma pasakyti. Bet jis yra nepasitikintis dabartine, ar prieš tai buvusia valdžia. Ir norintis protestuoti“, – kalbėjo Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nieko dėl tautinių mažumų regionų keisti nereikia.
„Lietuva turi toliau keliauti pažangos keliu, spręsti savo kasdienines problemas, kelti savo gerbūvį, gerinti infrastruktūrą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Tą reikia visur daryti, ne tik Rytų Lietuvoje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Visagino meras sako, kad problemos esmė yra ta, jog viskas, ką suminėjo premjerė Rytų Lietuvoje yra daroma lėčiau, arba iš viso nedaroma, ir žmonės tą mato. Pavyzdžiui, kokie valstybei priklausantys keliai.
„Valstybiniai keliai, netgi vedantys į tokius strateginės paskirties objektus, potencialiai pavojingus objektus kaip Ignalinos atominė elektrinė (AE) buvo pastatyti dar sovietiniais laikais. Ir yra visiškai neinvestuojama į tai“, – kalbėjo Visagino meras Erlandas Galaguzas.
Anot mero, žmonės antrarūšiai gali pasijusti ir matydami, kaip pompastiškai pristatomi nauji traukiniai, bet jiems į Rytų Lietuvą siunčiami senesni, prastesnės kokybės.
„Pasižiūrėkime, kokios kokybės traukiniai važiuoja iš Vilniaus į Vakarų Lietuvos pusę, ir kokie važiuoja link mūsų“, – teigė Visagino meras.
Nors kelionės traukiniais čia yra vienos populiariausių. Pasak E. Galaguzo, Visagino savivaldybė patenka į dešimtuką savivaldybių, kurios aktyviai naudojasi traukiniais.
Keistai atrodo ir priekaištai dėl E. Vaitkaus sėkmės, kai, anot mero, be E. Vaitkaus su Visagino rinkėjais bendravo tik G. Nausėda ir Ignas Vėgėlė.
„Tai nematė reikalo net atvykti, tačiau piktinasi, kodėl balsuojama taip, ar kitaip“, – tikino Visagino meras.
Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius dar pridūrė, jog Rusijai vykdant karą Ukrainoje, dažnai atkreipiamas dėmesys būtent į rusų tautybės asmenis.
„Jie dėl to tikrai nėra kalti, jie tikrai nėra Kremliaus ruporai“, – kalbėjo politikas.
Daug metų kalbama, kad Rytų Lietuvos gyventojai informaciją gauna iš rusų propagandos kanalų.
„Mes turime užtikrinti informacijos prieinamumą, tinkamą dėmesį politiniame lauke“, – kalbėjo ministrė M. Navickienė.
Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad kai reikia skirti finansavimą tautinių mažumų žiniasklaidai, skiriama neproporcingai mažai.
Žadama Rytų Lietuvai skirti daugiau dėmesio, bet konkrečių priemonių neįvardijama.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
NSGK dėl E. Vaitkaus pasisakymų prašys VSD vertinimo: aiškinsis, ar nebuvo tiesiogiai kenkiama valstybei
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje nutarė Valstybės saugumo departamento (VSD) paprašyti įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymus.
„Mes pasikalbėjome, pasidalinome nuomonėmis ir manome, kad turėtų Valstybės saugumo departamentas įvertinti, ar nebuvo kai kuriuose pasisakymuose tiesioginis kenkimas mūsų valstybei“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.
Todėl, pasak NSGK pirmininko, VSD atstovai bus pakviesti pristatyti savo vertinimą komieteto posėdyje.
„Tai nebus tyrimas, tiesiog norėsime išklausyti jų nuomonę. Nes yra demokratija, yra žodžio laisvė – negalima ir šitų dalykų pažeidinėti. Ir vis dėlto rinkimai yra rinkimai ir kai kurie dėl šou elementų naudoja visokius stipresnius žodžius“, – svarstė jis.
Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.