Seimo vicepirmininko, konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, jo partija mato vienintelį kandidatą į Europos komisarus, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį: esą jo kompetencijos sritį ir aktualumą atitiktų su gynyba susijęs portfelis.
Tačiau kol kas teikti G. Landsbergio kandidatūros partija neskuba.
Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą kalbėjo užuominomis apie tai, kad nemato galimybės tapti G. Landsbergiui eurokomisaru. O Lietuvą, anot šalies vadovo, domina su ekonomika susiję portfeliai. Koalicijos partneriai taip pat nežada paramos G. Landsbergio kandidatūrai.
Kas trukdo pasirinkti eurokomisarą? Ar peštynės nepaliks Lietuvos prie suskilusios geldos?
Tokius klausimus savo laidoje iškėlė „Žinių radijas“.
Nesutinka, kad Lietuva negali gauti užsienio portfelio
Laidoje dalyvavęs Europos Parlamento narys, konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad Lietuva šiuo klausimu turi du pasirinkimus: galvoti apie tai, kas ateinančius penkerius metus ne tik Lietuvai, bet ir Europai bus svarbiausia, o tai, anot politiko, yra Europos plėtra.
„Arba yra lietuviški kaprizai, aš kitaip negaliu pasakyti. Kai prasideda emocijos, ambicijos, kad aš neskirsiu to ar ano, trečio, ketvirto, jis su manim nesikalba arba ne taip su manimi kalbėjo, tai... Apie šitą antrą variantą aš neturiu, ką daug pasakyti. Taip yra“, – vertino politikas ir svarstė, iš kur visa tai kyla. Tai, jo matymu, galbūt – priešrinkiminė laikysena, o galbūt ateinančios nuoskaudos iš praeities.
„Bet tai nėra rimtas valstybiškas požiūris“, – pažymėjo A. Kubilius.
Jis vertino, kad Lietuvos Vyriausybė turi išskirti prioritetus, remtis logika ir priimti sprendimą.
„Aš visiškai nepritariu argumentui, kad užsienio politikos portfelio mes tikrai negausim, nes į tą viceprezidento, atsakingo už užsienio ir saugumo politiką, postą yra skiriama Estijos premjerė, liberalė. Aš noriu kaip tik pasakyti, jog visiškai akivaizdu, kad, pagal tokį pasidalinimą, lems toliau ne tik kokie geografiniai parametrai, bet lems ir politiniai parametrai. Ir Europos liaudies partija, kuri yra dominuojanti visoje Europos Sąjungoje, ne tik Europos Parlamente, bet ir Vadovų Taryboje, taip pat sieks, kad jos atstovas – vienas ar kitas – turėtų atsakingą postą, susijusį su gynybos, saugumo, užsienio ar plėtros sritimis. Plėtra yra taip pat labai svarbi užsienio politikos ir saugumo sritis“, – tęsė europarlamentaras ir vertino, kad Lietuva šioje srityje veikia ir atrodo stipriai.
„Visos tos lietuviškos šnekos apie tai, kad mes čia nieko daugiau negausim, kad čia netinka kandidatas, yra nelabai rimtų kaprizų kalbos. Kol kas“, – mintį apibendrino konservatorius.
Kubilius: prezidento požiūris nėra išmintingas
Reaguodamas į G. Nausėdos kalbas apie Lietuvai tinkamą ekonomikos portfelį, A. Kubilius tam prieštaravo. Jo nuomone, šiuo klausimu mes neturime išskirtinės patirties, išskirtinių pasiekimų, esą nėra taip, kad ir europiniu mastu keltume ypatingus prioritetus ekonomikos srityje.
„Prezidento nuomonė čia yra girdima, bet su kuo ji susijusi, man atrodo, kad vėl susijusi, kad nenorima niekaip atsisakyti asmeninių kaprizų, įsižeidimų. Visi argumentai yra skirti tik siekiant paaiškinti, kad Gabrielius Landsbergis negali būti komisaru. Tai nėra protingas, išmintingas ir valstybinis požiūris“, – komentavo A. Kubilius.
Jis gyrė G. Landsbergį kaip itin Vakarų sostinėse matomą užsienio reikalų ministrą, gebantį imtis lyderystės.
O kas trukdo konservatoriams padėti savo kandidatūrą ant stalo?
Politikas teigė, kad kandidatūra ir bus padėta, o kol kas, neviešinant detalių, esą bandoma rasti sutarimą su prezidentu. Jis svarstė, kad gali būti įvairiai: kad susitarti pavyks, o gal šalies vadovo „kaprizai nugalės“.
Diskusija ne apie esmę
„Žinių radijo“ laidoje taip pat kalbinta Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigė negalinti nuspėti, ar G. Landsbergis bus patvirtintas Lietuvos kandidatu į eurokomisarus, ar ne. Ji vertino, kad diskusijos dėl to, kas taps tuo kandidatu Lietuvoje, virsta į farsą. O juk tvirtinimo procedūra – paprasta.
„Visgi, iš Europos Sąjungos yra prašoma pateikti kandidatūras, kelias kandidatūras. Nėra atvirkštinio varianto. Nėra siūloma konkrečių portfelių ir šitiem portfeliams pateikti kandidatūras. Yra prašoma kandidatų <...>. Tad kompetencijos klausimas yra numeris 1. Ir Lietuvoje šis farsas išvirsta į negražų dalyką: kada asmenybė tampa diskusijų objektu – patinka ar nepatinka, o ne kompetencijų klausimas“, – pastebėjo politologė.
Ir tai, jos matymu, atrodo labai negražiai, mes nerodome vienybės, nesutariame dėl to, kokio portfelio norime, kaip galime jį išnaudoti.
„Mes pragmatiškai nežiūrime į šitą procesą, žiūrime pletkų lygmenyje, ir tada pragmatiškai mus aplenkia tie, kurie žiūri pragmatiškiau“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anksčiau ji pasakojo maniusi, kad konservatoriai turi alternatyvą G. Landsbergio kandidatūrai, jeigu ji neturėtų reikiamos nei prezidento, nei Seimo paramos. Dabar, anot politologės, jos abejonės šiuo klausimu didėja.
Abejoja, kad ieškoma alternatyvų
„Aišku, galbūt, sąsiuvinio paraštėse yra pasirašyta viena ar kita potenciali kandidatūra“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Visgi, jei taip tikrai būtų, galimo kito kandidato pavardė mūsų mažoje Lietuvoje greičiausiai jau esą būtų nutekėjusi į žiniasklaidą.
„Tai, galbūt, čia irgi pasirinkta trypčiojimo vietoje strategija tikintis, kad ponas G. Landsbergis visgi bus teikimas“, – dėstė pašnekovė.
Filosofas Kęstutis Girnius vertino, jog G. Landsbergis turėtų likti Lietuvoje ir jo, anot pašnekovo, nederėtų siųsti į Briuselį. Filosofas teigė, kad G. Landsbergis buvo silpnas užsienio reikalų ministras ir silpnas partijos vadovas.
„Bet, aišku, didžioji problema konservatoriams, kad jie neturi, ko siųsti. Jų atsarginių suolas trumpas. M. Navickienė pati save susinaikino, A. Anušauskas G. Landsbergio ir kitų dėka buvo pašalintas, G. Skaistė – vidutiniokė, premjerė liko šešėlyje, tai ką jie gali siųsti?“ – kėlė klausimą K. Girnius ir teigė, kad tinkamiausias kandidatas būtų A. Kubilius, kuris buvo premjeras du kartus, sudėtingomis sąlygomis, pasak K. Girniaus, labai sėkmingai sudėtingomis sąlygomis dirbo, pasižymėjo Europoje būdamas europarlamentaru.
Filosofas taip pat stebėjosi dėl to, kad premjerė Ingrida Šimonytė nieko nedaro ir neieško alternatyvų G. Landsbergiui.
„Žinių radijo“ laidoje apie kandidato į eurokomisarus paieškas pasisakė ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius. Visą laidą galite rasti čia: