„Mes ne tik pristatėme planą, mes taip pat pristatėme pažangą kiekvienoje plano pozicijoje, kiekviename objekte. Kiekviename objekte pristatėme, ką mes dabar darome, kokia yra laiko ašis. Ir tikrai patvirtinu vieno iš lyderių žodžius, kad iš esmės viskas dabar yra viskas taip, kaip suplanuota“, – žurnalistams po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Tačiau ministras teigia, kad yra rengiamasi ir planui B.
„Kalbant apie tam tikrus iššūkius, tai vėlgi yra susiję su statybų tempais. Todėl atsirado pamąstymas, kad reikia turėti kažkokį galimą laikiną atsarginį variantą, jeigu to prireiktų. Tarkime, infrastruktūra, kuri yra Vilniaus regione, kad ji būtų laikinai perduodama naudotis Vokietijos brigadai. Tai mes tą planą irgi turime, jis yra priimtinas ir Vokietijos pusei, bet jis bus naudojamas tik tada, jeigu prireiktų“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.
„Tai tikslas yra A planas, bet visada turime variantus, jeigu reikės, tą pagalvę, kuri leis amortizuoti situaciją. Tikėkimės, kad to neprireiks“, – pridūrė jis.
Jam pritarė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Statybos yra toks dalykas, kada tu tikrai negali kiekvieną dieną suprognozuoti visko labai detaliai, nes įvairūs darbai yra – oro sąlygos, tiekimas statybinės medžiagos ir visa kita. Tai jeigu nebus kokių nors force majore, tai turėtų būti viskas laiku padaryta“, – akcentavo jis.
NSGK pirmininkas Arvydas Pocius taip pat vylėsi, kad pasiruošti brigados priėmimui pavyks pagal pirminį planą.
„Aš manau, kad darbai juda į priekį ir tikėkimės, kad iki 2027 metų, jeigu nepablogės geopolitinė situacija, neatsiras kažkokių papildomų trukdžių, tai tikėkimės, kad viskas bus įgyvendinta laiku“, – sakė A. Pocius, pritardamas, kad visgi reikia būti pasiruošus ir planui B.
Nuogąstauja dėl iššūkių kuriant civilinę infrastruktūrą
Visgi uždarame NSGK posėdyje dalyvavęs S. Skvernelis suabejojo, ar Lietuvai nekils iššūkių kuriant civilinę infrastruktūrą.
„Šis klausimas, žinant, kaip mūsų švietimo ir sveikatos sistema funkcionuoja, turbūt gali būti esminis ir jautrus. Tokio tvirto tikėjimo, kad su ta civiline infrastruktūra bus viskas taip gerai kaip su karine, tikrai bent jau aš tai neturiu“, – pripažino politikas.
Tačiau L. Kasčiūnas tikino manąs, kad problemų dėl to neturėtų kilti.
„Iš tikrųjų nematau čia didelių iššūkių. Jau nuo šių metų rudens viename mūsų Vilniaus darželyje ims veikti vokiška vaikų grupė. Vienoje Kauno gimnazijoje atsidaro vokiečių vaikų klasė. Kadangi Vokietijos brigados kariai važiuos laipsniškai į Lietuvą, tą absorbavimą ir tą realų poreikį, kiek mokyklų, klasių ar darželių reikės, bus labai lengva modifikuoti pagal tą jų poreikį. Tai tam yra ruošiamasi, prie to yra dirbama, tai kuruoja Švietimo ministerija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pirmadienį Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, oficialiai prasidėjo Vokietijos brigados kariams skirto karinio miestelio statybų pirmasis etapas.
Viceministras: visų interesų atliepti nepavyks
Šilalės ir Tauragės rajonų gyventojams nuogąstaujant dėl naujai steigiamų poligonų teritorijų lankymo, krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys pabrėžia, kad atsakingos institucijos atliepti visų visuomenės grupių interesų nepajėgs.
„Dabar pasiūlytas teritorijas dar kartą bandysime pažiūrėti ir kažkurioje vietoje atitraukti buferines zonas mažiausiai 100 metrų. (...) Tose zonoje vykdomą veiklą reikėtų derinti su Krašto apsaugos ministerija. Suprantame, kad ūkininkams ar vietos gyventojams šis derinimas nebūtų patogus, todėl ten, kur galima, bandysime atitraukti, kad karinė zona netrukdytų veiklai“, – antradienį vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo R. Pleškys.
„Teritorijos yra maksimaliai sumažintos net nelendant į jokias privačias teritorijas. Tačiau yra dar ir kiti įvairių visuomenės grupių interesai, kuriais norima dar sumažinti. Iš principo, toliau nebėra ką ir kalbėti. (...) Visų galimybių tikrai atliepti negalėsime“, – pabrėžė viceministras.
Anksčiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas žadėjo, kad šie poligonai bus skirti manevravimui. Tą komiteto posėdžio metu dar kartą patikino ir R. Pleškys.
„Kadangi šie poligonai yra pakankamai maži, mes neplanuojame jokių šaudyklų ar kitokios veiklos, kuri ženkliai trukdytų aplinkinių gyventojų veiklai. Pirotechninės priemonės būtų naudojamos, bet medžiotojai, atlikdami šūvius, taip pat kelia triukšmą. Bandysime rasti tam tikras formuluotes“, – tvirtino jis.
Visgi anksčiau tiek Šilalės ir Tauragės rajonų politikai, tiek gyventojai teigė nuogąstaujantys, kad ilgainiui poligonų statusas pasikeis ir jie taps visiškai uždaromis karinėmis teritorijomis.
„Šį klausimą reikėtų pristatyti visuomenei. Tačiau reikia pripažinti, kad jo pateikimas buvo ne toks, koks turėjo būti. Ir visuomenė, ir savivaldybė uždavė nemažai klausimų, bet atsakymų nebuvo bent į 80 proc. jų“, – antradienį surengto posėdžio metu kritikos negailėjo Šilalės rajono meras Tadas Bartkus.
ELTA primena, kad svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą dėl naujų poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose Seimas pradėjo liepą. Šiam siūlymui pritarė Valstybės gynimo taryba.
Siekiant užtikrinti sklandų poligonų įkūrimą bei jų efektyvų naudojimą, siūloma pripažinti statybas ypatingos svarbos projektu ir numatyti teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas. Tuo metu Šilalės rajone – kiek didenis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždaros karinės teritorijos, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.