„Tai svarbus atgrasymo veiksnys, rodantis ir mūsų, ir aljanso kovinę galią. Tai yra veiksnys, kuris liudija ir tam tikrą pozityvų pokytį, suvokiant, kad nieko nedarymas nėra deeskalacija, o kaip tik Rytai gali tai suprasti kaip galimybę veikti. Tokių sistemų panaudojimas, galintis smogti priešui labai giliai, liudija tam tikrą adaptaciją prie situacijos, rodant, kad mes būsime aktyvesni karinio atgrasymo srityje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.
„Tikiuosi, kad viskas vyks pagal scenarijų, pagal planą. Visas pratybų aktyvumas sukuria aiškų atgrasymo efektą priešams jokiu būdu nemąstyti apie savo purvino bato įkėlimą į mūsų teritoriją“, – tikino jis.
Pasak ministro, HIMARS pratybos leis Lietuvos kariams išbandyti sistemą ir suprasti, kuo ji naudinga.
Numatytas sistemos išbandymas yra pratybų „Neatidėliotinas atsakas 2024“ dalis.
ELTA primena, kad į Lietuvą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkai kartu su Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono artileristais pirmą kartą Lietuvoje vykdys kovinio šaudymo pratybas į Baltijos jūrą iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.
Ketvirtadienį Klaipėdos rajone Kairių poligone vykstančios pratybos „Neatidėliotinas atsakas 2024“ yra didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis.
Lietuvos atstovams 2022 m. pasirašius reaktyvinių salvinių ugnies sistemų HIMARS įsigijimo sutartį pradėtas pasiruošimas sistemų integravimui į Lietuvos kariuomenės struktūrą. Pagal HIMARS įsigijimo sutartį Lietuvos kariuomenei perkami 8 paleidimo įrenginiai su amunicija, kurią sudarys skirtingų tipų ir kovinių charakteristikų valdomų raketų komplektai, įskaitant 300 km efektyvaus šūvio nuotolio sistemas ATACMS. Ši sistema bus integruojama koordinuojantis su sąjungininkais, ypatingai su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija. Pirmieji HIMARS pristatymai numatyti 2025 metais.