Kandidatų JAV prezidento rinkimuose demokrato J. Bideno ir respublikono D. Trumpo debatai vyko kaip niekad anksti – likus keturiems mėnesiams iki rinkimų. Pastebėtina, kad debatai vyko be gyvai susirinkusios auditorijos.
Bidenui nepavyko įtikinamai atskirsti
To, kad debatai vyktų anksčiau, siekė J. Bideno komanda, pažymėjo L. Kojala.
„Ko gero, tikėjosi, kad galėtų parodyti D. Trumpo silpnybes, parodyti rinkėjams prieš kelis mėnesius iki galutinio balsavimo, kad būtent J. Bidenas yra asmuo, kurį jie turėtų rinktis, tad tai buvo J. Bideno iniciatyva.
Bet, manau, kad dabartiniame kontekste, po debatų, manau, galėtume teigti, kad D. Trumpas yra jų laimėtojas. Šiuo atveju, J. Bideno kampanijai ir pačiam J. Bidenui reikės gintis nuo kritikos, kuri seks po jų“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo RESC vadovas.
J. Bideno pasirodymas debatuose gali būti laikomas silpnu, vertino jis.
„Pagrindinė debatų tema ir diskusijos po jų bus J. Bideno pasirengimas tęsti darbą dar ketverius metus. Akivaizdu, kad tai yra dabartinio prezidento silpnybė, jis tą puikiai suvokė dar prieš šiuos debatus ir, turbūt, tikėjosi, kad ant scenos pavyks įrodyti, kad nuogąstavimai ir abejonės yra nepagrįsti.
Bet vis tik jo pasirodymas, ko gero, gali būti laikomas tikrai silpnu. Daugeliu atvejų jam nepavyko įtikinamai atsikirsti D. Trumpui, kai kuriais atvejais buvo sunku suprasti, ką jis sako, tikrai netrūko klaidų – ir faktinių, ir kitokių. Tad, matyt, abejonės, kad J. Bidenas gali tęsti darbą sėkmingai dar ketverius metus, tikrai nesusilpnės. Ko gero, – priešingai, netgi sustiprės, ir tai bus pagrindinė po debatų vykstančių diskusijų tema“, – kalbėjo RESC vadovas.
Trumpas buvo kiek nuosaikesnis nei tikėtasi
O debatų laimėtoju, jo įsitikinimu, tikrai galima pavadinti D. Trumpą.
„Tą rodo ir apklausos. Iš karto po debatų buvo atlikta žiūrovų apklausa, kurioje 67 proc. nurodė, kad D. Trumpas yra debatų laimėtojas. Nors prieš debatus didesnė dalis tų pačių apklaustųjų sakė, kad tikisi, jog J. Bidenas pasirodys geriau.
Beje, taip buvo ir prieš ketverius metus, kuomet po debatų daugeliu atvejų būtent J. Bidenas būdavo įvardijamas kaip tas, kuris juose pasirodė geriau.
O šiuo atveju, aš manau, D. Trumpui debatų eiga ir jų baigtis yra palanki. Jis tikrai norės ir toliau kartoti, kad J. Bidenas yra nepasiruošęs tęsti darbo, ką jis daro visos kampanijos metu ir daro gana pašaipiai. Bet dabar, ko gero, tas argumentas bus tik sustiprėjęs. Ko gero, palies ir dalį tų rinkėjų, kurie nėra apsisprendę už ką balsuoti“, – komentavo L. Kojala.
Bendrai žiūrint, debatai, politologo matymu, savo eigos prasme buvo sklandūs ir išlaikyti, o D. Trumpas pasirodė kiek nuosaikiau nei iš jo galima būtų tikėtis.
„Nors kritikos iš abiejų pusių vienas kito atžvilgiu netrūko, buvo ir kandžių replikų, aš manau, kad galėjo būti jų ir dar daugiau. D. Trumpas, ko gero, kažkuria prasme net buvo šiek tiek nuosaikesnis negu kai kuriuose kituose pasirodymuose, ko gero, bandydamas parodyti J. Bideno silpnybes jam pačiam kalbant ir nebūtinai bandant tą užgožti“, – dėstė pašnekovas.
Dėl Ukrainos – nieko naujo
Viena debatų temų – karas Ukrainoje. Tiesa, šia tema kandidatai, pasak L. Kojalos, naujos informacijos nepateikė:
„J. Bidenas pakartojo, kaip yra svarbu remti Ukrainą ir kaip atsisakymas tą daryti ateityje galėtų sąlygoti daug didesnes problemas, įskaitant galimą Rusijos agresiją prieš NATO valstybes. Nors, beje, tarp NATO valstybių jis tarsi įvardijo Baltarusiją ir tai buvo vėlgi vienas iš tų aspektų, kada buvo galima suabejoti, ar J. Bidenas yra tinkamai pasirengęs šiems debatams.
D. Trumpas savo ruožtu kartojo tai, ką irgi ne kartą esame girdėję, kad, jeigu būtų buvęs prezidentas, karas apskritai nebūtų kilęs, kad jis tą karą išspręstų per kelis mėnesius iš karto laimėjęs rinkimus. Ir dar iki inauguracijos, kuri vyks po kelių mėnesių po rinkimų, jis rastų būdą, kaip šitą karą užbaigti, nors, aišku, nepateikė jokių argumentų, kaip tai nutiktų.
Ir kaip visada: D. Trumpas niekuomet nebandė būti labai tikslus naudodamas „faktus“. Šiuo atveju jis pakartojo, kad JAV parama Ukrainai yra gerokai didesnė nei Europos šalių, nors statistiniai duomenys to nepatvirtina.“
Aplink D. Trumpą jau kuris laikas sukasi daugybė skandalų: teismo pripažintos kaltės dėl sukčiavimo, milijoninės baudos. Ar tai gali padaryti įtaką tipiniam respublikonų rinkėjui?
L. Kojala teigė, kad nebūtinai.
„Įsitikinimas, kad reikia remti savo partijos kandidatą yra tikrai labai tvirtas abejones partijose – ne tik respublikonų, bet ir demokratų“, – pažymėjo jis.
Tikslas – patraukti neapsisprendusius
Bet, anot politologo, norint laimėti rinkimus, reikia pritraukti ne tik savo partijos rėmėjų paramą, bet ir bent nedidelę dalį tų rinkėjų, kurie nėra iki galo apsisprendę, už ką balsuos. O D. Trumpo teistumas jiems esą gali būti kriterijus apsisprendžiant, tai už kurį balsuoti.
„Tokiems rinkėjams, nuomonių tyrimai rodė, D. Trumpo teistumo faktas gali būti svarbi priežastis, galbūt, suabejoti, ar balsą atiduoti už šį kandidatą. Tą, beje, bandė akcentuoti ir J. Bidenas debatų metu: turbūt, vienas iš šviesesnių jo epizodų buvo, kai jis priminė, kad D. Trumpas yra vienintelis nuteistas kandidatas šioje scenoje, kad teisinis aspektas niekur nedingo, yra ir kitų teisinių problemų, kur teismai dar nėra pasiekę verdikto fazės.
Tad tai yra viena iš D. Trumpo silpnybių, tik klausimas, ar ji bus dominuojanti, ypatingai po šių debatų. Nes, kaip ir minėjau, ko gero viską užgoš svarstymai ir diskusijos apie J. Bideno pasirengimą“, – komentavo L. Kojala.
Kalbėdamas apie stipriąsias J. Bideno puses, kur jis galėtų bandyti atakuoti D. Trumpą, pašnekovas išskyrė abortų temą, kuri daugeliui amerikiečių labai jautri. Nors J. Bidenas, anot L. Kojalos, debatų metu šios temos nesugebėjo pakankamai išnaudoti ir išvystyti.
„Nors akivaizdu, kad daliai rinkėjų tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepalaikyti D. Trumpo ir remti J. Bideną“, – pridūrė RESC vadovas.
Kita jo įvardyti J. Bideno stiprioji pusė – pasiekimai per pastaruosius metus.
„Tą mes girdime jau po debatų, kai demokratų atstovai sako, kad reikėtų koncentruotis ne į tai, kaip J. Bidenas atrodė ant scenos, o kokie jo pastarųjų metų pasiekimai, konkretūs priimti sprendimai. Pavyzdžiui, pandemijos suvaldymo kontekste investicijos į šalies pramonės vystymą ir panašiai. Ir rezultatai turėtų parodyti, kad J. Bidenas yra efektyvus lyderis, o ne kažkokie vaizdo epizodai iš debatų ar susitikimų su rinkėjais.
Bet, turbūt, suprantame, kad rinkimai yra ne tik politinių sprendimų analizė, bet ir vizualika, ir toje vizualikoje, kaip ir minėta, J. Bidenui kol kas sekasi sunkiai“, – mintį apibendrino pašnekovas.
Svarbūs sprendimai partijų suvažiavimuose
Kiti J. Bideno ir D. Trumpo debatai vyks tik rudenį. O dabar visas dėmesys – į partijų suvažiavimus ir juose planuojamus sprendimus.
„Ko gero, artimiausi svarbiausi įvykiai yra susiję su partijų suvažiavimais: respublikonų suvažiavimas vyks liepos mėnesį, demokratų – rugpjūtį. Būtent suvažiavimų metu oficialiai yra patvirtinami kandidatai į prezidentus. Jeigu nieks nepasikeis, tai šie du asmenys ir bus kandidatai, bet, galbūt, išgirsime ir svarbių naujienų. Pavyzdžiui, mes dar nežinome, kas būtų D. Trumpo viceprezidentas – ką jis rinktųsi kaip kandidatą ar kandidatę būti viceprezidentu. Apie tai bus gana svarbūs pareiškimai ir pranešimai.
Bet, manau, kad vėlgi didelę laiko dalį užims svarstymai apie J. Bideno ateitį ir apie tai, ar teoriškai demokratai galėtų rasti kitą kandidatą. Teoriškai, turbūt, įmanoma tokia galimybė, praktiškai ją įsivaizduoti gana sudėtinga. Ypatingai tol, kol J. Bidenas pats yra įsitikinęs, kad turi siekti antrosios kadencijos“, – dėstė L. Kojala.
JAV viceprezidentė Kamala Harris išreiškė palaikymą debatuose pasirodžiusiam J. Bidenui, užstojo jį. Pasak RESC vadovo, gana natūralu, kad viceprezidentė išreiškė paramą savo prezidentui.
„Ji yra artimiausia J. Bideno bendražygė, antras asmuo šalyje, kuri pakeistų prezidentą, jei jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėtų tęsti pareigų. Ji taip pat yra įvardijama kaip asmuo, kuris natūraliai pretenduotų perimti pagrindinio kandidato į prezidentus atsakomybę, jei J. Bidenas trauktųsi iš kovos.
Bet K. Harris taip pat turi silpnybių. Viena iš jų, – kad ji taip pat yra nepopuliari. Kai kuriose visuomenės nuomonės apklausose K. Harris populiarumas yra netgi mažesnis negu J. Bideno, nors J. Bideno populiarumas – istoriniame kontekste tikrai ne pats aukščiausias.
Natūralu, kad viceprezidentė palaiko savo prezidentą, bet tai nepaneigs, kad vyks vidinės diskusijos partijoje ir tos diskusijos nebus paprastos“, – kalbėjo L. Kojala.
Partija patraukti Bideno jėga negali
Ar yra tikimybė, kad J. Bidenas savo noru pasitrauktų iš kovos dėl posto?
RESC vadovas tokios galimybės neatmetė, bet, pasak jo, – tai nėra realiausias scenarijus.
„Teoriškai [tikimybė] egzistuoja. Prezidentas gali bet kurią akimirką pasakyti, kad nebesieks antrosios kadencijos dėl politinių, sveikatos ar kokių kitokių priežasčių. Bet, žinant, kad pats J. Bidenas buvo įsitikinęs savo galimybėmis laimėti antrąją kadenciją, ypatingai dėl to, kad jo oponentas – ir vėl D. Trumpas, kurį, kaip žinome, J. Bidenas vieną kartą jau įveikė, turbūt, tai neatrodo šiandien pats realiausias scenarijus.
O jeigu pats J. Bidenas nesitrauks iš kovos, tuomet jį patraukti jėga partija iš esmės neturi galimybių. Juo labiau, kad puikiai suprantame, kokias pasekmes tai galėtų sukelti ir kaip suskaldyti ir taip didelių problemų kamuojamą demokratų partiją.
Kol kas tai neatrodo pati realiausia tikimybė, bet jokie scenarijai nėra atmetami. Kaip ir minėta, iki rugpjūčio vidurio, kuomet vyks partijos suvažiavimas, bent jau diskusijos šia tema gali vykti. Po rugpjūčio, jeigu J. Bidenas, kaip ir prognozuojame, bus patvirtintas demokratų partijos kandidatu prezidento rinkimuose, turbūt, tos diskusijos bus pasibaigusios“, – teigė pašnekovas.
Jei D. Trumpas ir J. Bidenas po partijų suvažiavimų liks kovoje dėl prezidento posto, kova bus be taisyklių, prognozavo L. Kojala.
„Taip pat suvokiant, kad laimėtoją labai sunku prognozuoti. Šiandien J. Bidenas atrodo silpniau, ypatingai po šių debatų pasirodymo. Bet tikimybė, kad tai labai reikšmingai keistų nuomonių apklausas ir visiškai sumenkintų demokratų šansus laimėti prezidento rinkimus, nėra didelė. Nes šalis yra susiskaldžiusi, stovyklos – pakankamai lygios kalbant apie skaitinę to išraišką. Ir ta kova, ko gero, gali vykti iki pat pabaigos taškas į tašką“, – sakė jis.
Maldeikis: buvo sunkus vaizdas
Nuomonę apie JAV prezidento rinkimų debatus feisbuke išsakė ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis. Pasak jo, geriausiai debatus apibūdinantis žodis yra delusional, kas, matyt, reikštų, jog, M. Maldeikio matymu, abu kandidatai gyvena iliuzijų pasaulyje.
„Debatai buvo sunkus vaizdas visom prasmėm. Abu kandidatai yra krizės JAV politikoje simbolis bei pačios šalies identiteto krizės požymis. Partijų elitas nepajudinamas, nes kontroliuoja resursus ir spaudą. Šalyje yra bene 2 milijonai žmonių per visas valstijas iš kurių galima būtų pasirinkti partijoms, tačiau partijų kandidatai šie du.
Apie pačius debatus kalbėti daug nėra ko, nes debatai visada apie žinutes savo rinkėjams. Debatus laimi tas, kuriam tai padeda labiau mobilizuoti savo rinkėjus ir pastumti link savęs neapsisprendusius. Tai nebus debatai, kurie padės neapsisprendusiems.
O J. Bideno problema, kad šiuolaikinė medicina negeba išlaikyti jo funkcionalaus pusantros valandos.
Geriausiai visa tai ką mačiau apibūdina angliškas žodis delusional“, – teigė politikas.
Pavilionis: kai kas neramina
Savo įspūdžiais apie pirmuosius JAV prezidento rinkimų debatus feisbuke pasidalino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Pirmiausia jis pastebėjo, kad nė vienas iš kandidatų aiškiai neatsakė dėl galimybių Ukrainai tapti NATO nare, o tai esą neramina.
Iš debatų, anot Ž. Pavilionio, galima spręsti, kad ir gynybos finansavimo tema JAV išliks svarbi.
„D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad JAV moka per daug palyginus su kitomis NATO šalimis. J. Bidenas atsakė, kad būtina toliau remti Ukrainą, nes kitaip kils grėsmė NATO, ir jeigu parama Ukrainai bus nutraukta, gali kilti konfliktas su pačia NATO, nes V. Putinas tikrai nesustos Ukrainoje – daug kartų šiame kontekste buvo minima Lenkija, viena kartą Baltarusija, ir „kitos šalys“.
Tuo tarpu D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad tai jis su dabartine politika sukels trečią pasaulinį karą ir pakartojo savo teiginį, kad negins kitų NATO šalių, jeigu jos deramai neprisidės prie pačios NATO gynybos; taip pat apkaltino Europą, kad ji, neprisidėdama tinkamai prie NATO gynybos finansavimo, tuo pat metu užverčia JAV savo prekėmis...
Taigi, gynybos finansavimo tema išliks labai svarbi ir būsimų JAV rinkimų kontekste – kaip pradinis taškas pradedant su JAV diskusijas dėl visų kitų dar vis neišspręstų saugumo klausimų, įskaitant Ukrainos pakvietimo į NATO“, – komentavo politikas.
Prognozuoja, kad tęsis mūšis dėl paramos Ukrainai
Jo įsitikinimu, tęsis mūšis ir dėl paramos Ukrainai.
„D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad JAV per daug remia ir pačią Ukrainą (neteisingai teigė, kad JAV parama Ukrainai 100 mlrd didesnė nei Europos), vieną kartą net pavojingai prilygino tokia pagalbą Ukrainai „nusikaltimui“.
Tuo tarpu J. Bidenas atsakė, kad dauguma pinigų, išleistų paramai Ukrainai, grįžta į pačią JAV, nes realiai JAV remia Ukrainą ginklais, o ne pinigais, be to JAV nėra viena – net 50 sąjungininkių yra kartu su JAV kartu ginant Ukrainą.
D. Trumpas toliau kaltino J. Bideną, kad būtent prie demokratų dėl jų silpnumo, atsitraukimo iš Afganistano, V. Putinas okupuodavo teritorijas – prie D. Trumpo to nebūtų įvykę, tačiau tuo pat metu ir vėl pažadėjo „nutraukti karą“ iš karto po jo išrinkimo dar iki jo inauguracijos 2025 sausio mėn., nors ir atmetė V. Putino „sąlygas“ taikai (atiduoti Rusijai okupuotas Ukrainos teritorijas ir neleisti Ukrainai įstoti į NATO).
Taigi, akivaizdu, kad dėl paramos Ukrainai mūšis Vašingtone tęsis ir šitos temos niekaip negalima pamiršti abiejose Atlanto pusėse (šiame kontekste labai svarbus ir liepos pradžioje įvyksiantis istorinis JAV Kongreso Appropriations Committee vadovų vizitas Lietuvoje) – turime įtikinti JAV remti Ukrainą iki pergalės ir nepasiduoti gundymui „greitai ir efektyviai“ nutraukti paramą Ukrainai pagal visus „geriausius rusiškos taikos“ principus, kas paskatintų V. Putiną tęsti karą ir prieš mus pačius“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
JAV lyderystė pasaulyje, anot jo, taip pat buvo viena iš esminių debatų temų, kur J. Bidenas ir D. Trumpas apsisvaidė kaltinimais.
Žala, jei JAV atsitrauktų iš pasaulio
„D. Trumpas kaltino J. Bideną, kad niekas šiuo metu negerbia JAV, kad pats J. Bidenas tinkamai neremia kariuomenės, kad pasaulis nebijo ir net juokiasi iš JAV, puola JAV visur, kuri save sumažino iki trečiojo pasaulio valstybės statuso; vadino J. Bideną Kinijos išlaikytiniu.
Tuo tarpu J. Bidenas gyrėsi, kad išvedė JAV karius iš visų konfliktų zonų ir kad jo administracijos metu jie daugiau niekur nemiršta, tačiau taip pat gynė ir JAV stiprybę pasaulyje, teigė, kad JAV karinei ir ekonominei galiai nėra lygių pasaulyje, minėjo JAV investicijas į puslaidininkų pramonę.
Taigi, akivaizdu, kad abi stovyklos kovoja su tradicinėmis JAV izoliacionizmo pagundomis, todėl mums dar ne vieną kartą teks nemažai aiškinti apie JAV atsitraukimo iš pasaulio žalą pačios JAV interesams, vis primenant, kas gali nutikti laisvam pasauliui, jeigu JAV iš jo pasitrauks ir kiek už tai vėliau (kaip visada) užmokės pati JAV“, – savo įrašą užbaigė Ž. Pavilionis.
Plačiau su debatų turiniu galite susipažinti čia.