Kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas viceprezidentu pasirinko senatorių iš Ohajo Jamesą Davidą Vance’ą. Jis – griežtas konservatorius, pagarsėjęs paramos Ukrainai kritikas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad įžengiame į tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį. Ar D. Trumpas nusisuks nuo Ukrainos? Tokį klausimą savo laidoje iškėlė „Žinių radijas“.
Daug neapibrėžtumo
J. D. Vance’as mąsto, kad JAV nėra pajėgios išspręsti visų problemų, jis aiškina, kad JAV negali atiduoti visos ginkluotės Ukrainai, nes esą pati pernelyg daug jos neturi, pastebėjo laidoje kalbintas Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
„Tai užprogramuoja, galbūt, ne visišką izoliucionizmą, bet tam tikrą norą žengti kelis žingsnelius iš pasaulio“, – sakė jis.
„Ne tiek iš pasaulio, bet nuo Ukrainos“, – paprieštaravo filosofas Kęstutis Girnius.
Anot jo, J. D. Vance’as netiki, kad Ukrainai pavyks atsikovoti, pavyzdžiui, Krymą, senatorius priešinosi 61 mlrd. dolerių paramos Ukrainai skyrimui.
„Bet jis pabrėžia, kad reikia rūpintis Kinija, esą pavojus yra Kinija, dėmesį reikia skirti Kinijai. Ir jei kas nors turėtų rūpintis Ukraina, tai turėtų daryti pati Europa. Čia – tai, ką D. Trumpas jau sako seniai“, – pažymėjo pašnekovas.
L. Kojalos matymu, neapibrėžtumo, kaip atrodytų D. Trumpo ir jo administracijos politika Ukrainos atžvilgiu, jeigu jis taptų JAV prezidentu, yra pakankamai daug.
Koks viceprezidentas būtų Vance’as
„Viceprezidento vaidmuo JAV politinėje sistemoje yra gana neapibrėžtas be funkcijos pakeisti prezidentą, jeigu jam kažkas nutiktų. O visa kita lemia tai, kaip prezidentas įsivaizduoja savo viceprezidentą, kokias temas priskiria jam, kokias, galbūt, įsivaizduoja atsakomybės sritis ir panašiai. Pavyzdžiui, J. Bidenas norėjo, kad viceprezidentė daug dirbtų su migracijos tema ir, ko gero, tai nebuvo labai palankus portfelis gauti. Tema yra labai komplikuota.
Dėl to kai kurie viceprezidentai būna įtakingi, matomi, pastebimi, o kai kurie, turbūt, nueina į istorijos užmarštį. Iš J. D. Vance’o tikėtis, kad jis bus blankus, atrodo gana sunku. Jis jaunas, aktyvus ir pats, ko gero, politinių ambicijų nestokojantis lyderis“, – kalbėjo L. Kojala.
K. Girnius teigė, kad J. D. Vance’as projektuojamas į JAV prezidento postą po to, kai kadenciją, jei taip ir bus, baigs D. Trumpas.
„Suprantama, kad jis gali siekti prezidento posto po ketverių metų. Jeigu D. Trumpas laimi, perrenkamas prezidentu daugiau jis būti negalės, nebent stebuklingai sugebėtų pakeisti Konstituciją, bet to, akivaizdu, nebus. Tai natūralu, kad viceprezidentas, kuris yra trumpiškos ideologijos tąsa, būtų vienas iš rimčiausių kandidatų“, – antrino L. Kojala.
„Bet, kalbant apie Ukrainą, mes kol kas girdime, turbūt, tik vieną signalą, kad D. Trumpo administracija bandytų susodinti abi puses prie bendro stalo. Ir tą bandytų daryti spausdamas abi puses: Ukrainą teigdamas, kad jūs tiesiog nelaimėsit šito karo, jūs negalit tikėtis, kad jūs išvysit okupacines pajėgas iš visos teritorijos, vadinasi, turit taikytis prie aplinkybių ir ieškoti tam tikro konsensuso, o rusų pusei teigdamas, kad, jeigu jūs toliau bandysite siekti maksimalių tikslų, tuomet mes vis tiek Ukrainai atiduosime gynybinių pajėgumų, kad jūs nebeatsilaikysit.
Tokia buvo tezė išsakoma artimos D. Trumpo aplinkos amžių, kurie, galbūt, yra artima aplinka šiandien, bet nebūtinai bus administracijoje. Tačiau ta, galbūt, yra šiokia tokia loginė linija, kurios galima tikėtis“, – svarstė RESC vadovas.
Neesminė tema
Galiausiai jis pabrėžė, kad Ukraina ir karas Ukrainoje nėra esminė JAV prezidento rinkimų tema. L. Kojala tuo pačiu sakė esąs įsitikinęs, kad D. Trumpas nėra susėdęs su savo aplinkos žmonėmis ir kelias valandas rimtai svarstęs, ką daryti su Ukraina, jei bus laimėti JAV prezidento rinkimai.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad per visą rinkimų kampaniją D. Trumpo pasisakymai karo Ukrainoje tema buvo fragmentiški, emocingi, kartojamos kelios tos pačios frazės.
„Dėl to tai savaime neužprogramuoja iliuzijų, kad ten kažkas yra slepiama, kad yra kažkoks genialus, detalus planas, kas būtų daroma nuo pirmos darbo dienos“, – dėstė L. Kojala.
Apie tai, kad D. Trumpas jokio plano, kaip neva užbaigtų karą Ukrainą, neturi, kalbėjo ir K. Girnius.
„Jis, manau, reikalaus, kad būtų paliaubos, kad būtų derybos. Manau, tam Ukrainai bus sunku atsispirti“, – sakė jis.
„Žinių radijo“ pokalbio su L. Kojala ir K. Girniumi galite klausytis čia: