„Buvo aptarti galimi portfeliai, kurie labiausiai atitinka Lietuvos interesus. Labai daug apie pavardes nebuvo kalbama. Mes gal matome, kad tarp portfelių galėtų būti ne tik plėtros komisaras, bet ir, pavyzdžiui, energetikos komisaras, ekonomikos komisaras <...>. Apie pavardes mes daug nekalbėjom ir aš už premjerę nekalbėsiu“, – po posėdžio teigė A. Armonaitė.
Paklausta, ar per posėdį dėl kokio nors galimo kandidato į eurokomisarus buvo paprašyta paramos, politikė tikino, kad „ne visai“.
„Buvo kalbama apie portfelius“, – pažymėjo A. Armonaitė ir sakė nežinanti, kodėl apie pavardes nekalbama.
Ji patvirtino, kad posėdyje minėta konservatorių pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardė, premjerės Ingridos Šimonytės pavardė. A. Armonaitės įsitikinimu, būtent ji geriausiai atstovautų Lietuvos interesams, nes, jos matymu, gautų labai įtakingą portfelį.
„Ji atsakė, kad nenori to. Tai per prievartą mes, žinoma, nieko nedeleguosim“, – pridūrė Laisvės partijos lyderė.
Tai lieka tik G. Landsbergis? Pasak A. Armonaitės, ne visai. Jos matymu, būtų padėję, jeigu ketvirtadienį jis irgi būtų dalyvavęs koalicijos partnerių susitikime.
Armonaitė: klausimai neišvengiamai susiję laike
Koalicijos partneriai ketvirtadienį taip pat kalbėjosi apie Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą. A. Armonaitė tikino, kad jam prašė paramos.
„Vienas balsavimas, liko keli balsai. Matome, kad dar būtų galimybė pabandyti priimti šią vasarą projektą. Tai paprašiau paramos koalicijos partnerių. Esam šiaip jau ir įsipareigoję rinkėjams, ir Laisvės partijos valdyboje buvo keliami šitie klausimai, kad reikia dar per šitą laiką, kurį turime, bandyti priimti civilinę sąjungą“, – dėstė politikė.
Paklausta, ar sies civilinės sąjungos įtvirtinimo ir eurokomisaro skyrimo klausimus, A. Armonaitė teigė, kad laike šie klausimai neišvengiamai susiję. Visgi, ji nesiėmė aiškiai atsakinėti, ar „laisviečiai“ iš tikrųjų blokuotų konservatorių pasiūlytą kandidatą į eurokomisarus, jei civilinės sąjungos įtvirtinti nepavyktų.
„Ta kandidatūra net nėra pateikta“, – pabrėžė A. Armonaitė.
„Negaliu paneigti, kad frakcijai palaikyti bet kokią koalicijos kandidatūrą būtų daugiau argumentų, jeigu koalicijos partneriai parodytų daugiau paramos mūsų programinėms nuostatoms, šiuo atveju, – civilinei sąjungai“, – komentavo ji.
Čmilytė-Nielsen: turiu abejonių, kad Landsbergis praeitų filtrą
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertino „laisviečių“ bandymus susieti eurokomisaro paieškų ir civilinės sąjungos priėmimo klausimus. Jos matymu, tai daro žalą.
„Manau, kad Laisvės partijos siejimas partnerystės ar įtraukimas į kažkokius mainus daro žalą partnerystės projekto priėmimo šansams. Tą jiems esu sakiusi anksčiau, šiandieną galiu tą pakartoti viešai“, – vertino V. Čmilytė-Nielsen.
Apie žmones, galinčius kandidatuoti į eurokomisarus, ketvirtadienį, pasak jos, kalbėta mažai.
„Šiandien iš tikrųjų daugiau kalbėjome apie procesą, apie galimus portfelius, apie galimą išsidėstymą laike ir apie pavardes kalbėjome minimaliai“, – sakė politikė ir pažymėjo, kad klausimai apie pavardes turėtų būti adresuoti premjerei.
„Situacija yra dabar tokia, kad dar Europos Komisijoje dėl pačios pirmininkės kandidatūros nėra sprendimo, derybos vyksta, balsavimas Europos Parlamente dabar yra numatytas liepos 18 dieną, todėl, tikėtina, kad konkrečios pavardės ir sprendimas Vyriausybėje iki to laiko nebus priimtas. Žinoma, mums kaip koalicijos partneriams svarbu, kad mes kuo greičiau aptartume kandidatus, kad galėtume išsakyti savo nuomonę dėl konkrečių kandidatų šansų praeiti visus filtrus – ne tik prezidento, bet ir Seimo“, – komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar liberalai palaikytų G. Landsbergio kandidatūrą, balsuotų už jį, politikė tiesaus atsakymo nedavė. Esą tai – ankstyvas klausimas.
„Dar per ankstyvas klausimas konkrečiai dėl šitos kandidatūros, nenuneigiant visų užsienio reikalų ministro nuopelnų. Turiu abejonių, ar jis praeitų ir patį pirmąjį filtrą“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.
O gal kandidatuoti galėtų finansų ministrė Gintarė Skaistė?
„Tai labai hipotetinis klausimas. Kaip suprantu, jis nėra šiuo metu svarstomas rimtai“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji patvirtino, kad ketvirtadienį per posėdį paminėtos ne tik G. Landsbergio ar I. Šimonytės pavardės, bet ir kelios kitos. Tačiau politikė jų neatskleidė, o ir tikino, kad į jas nežiūrima rimtai.
Sako, kad dėlionė yra sudėtinga
Kalbėdama eurokomisaro klausimu, premjerė I. Šimonytė procesą apibūdino sakydama, kad tai – daug derybų vienu metu.
„Ir ne tik Lietuvos čia klausimas, kaip žmonėms kartais atrodo, kad čia kažkoks Lietuvos klausimas, Lietuva kaip nuspręs, taip ir bus, tai ne taip. Nes dar turės susitarti ir Europos partijų šeimos, ir valstybės narės, ir Europos Parlamentas turės pritarti. Čia yra sudėtinga dėlionė“, – Seime žurnalistams komentavo ji, bet tuo pačiu svarstė, kad kolegos iš Baltijos valstybių Estijos premjerė Kaja Kallas ir buvęs buvęs Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis veikiausiai turės reikšmingas atsakomybes.
„Būtų labai gražu, jeigu visos trys Baltijos valstybės turėtų labai rimtas atsakomybes Europos Komisijoje“, – sakė ministrė pirmininkė ir leido suprasti, kad Lietuva su kandidatu niekur nevėluoja – esą ir dėl dabartinio eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus Seimas balsavo tik vasaros pabaigoje.
I. Šimonytė pabrėžė, kad, ieškant kandidato į eurokomisarus iš Lietuvos, kompetencija yra pirma sąlyga.
„Manau, kad Lietuva tikrai nerizikuotų siųsdama netinkamą žmogų į poziciją, į kurią galėtų nominuoti komisarą“, – teigė politikė.
Ar prasminga Lietuvoje kalbėti apie galimus eurokomisaro portfelius, jeigu neturime konkretaus kandidato?
I. Šimonytės įsitikinimu, minėtai dalykai vienas kitam netrukdo.
„Pirmiausia reikia kalbėti apie valstybės prioritetus. Manau, kad yra kryptys, kurios Lietuvai natūraliai yra, turbūt, svarbesnės. Aš čia paminėčiau ir tą pačią plėtrą – ne tiek dėl pavardės, kiek Lietuva yra plėtros advokatė, jau dabar bijau prisiminti kaip, seniai. Pastaruosius 20 metų Lietuva nuosekliai rėmė Europos Sąjungos plėtrą, tada, kai daugelis sakė, kad tai nerealu ir sukiojo pirštą prie smilkinio, sakė, kad mes esam naivuoliai ir jokios plėtros tikrai nebus, nes po paskutinės plėtros Europos Sąjunga daugiau plėstis nenorės. Dabar matome, kad realybė yra visiškai kita. Plėtra bus labai svarbi darbotvarkės dalis.
Gynybos klausimai, kurie aktualizavosi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą – taip pat. Aišku, mes dar nežinom, ar bus tokia pozicija būsimoje komisijoje, kadangi tai priklauso nuo komisijos pirmininko ar pirmininkės. Bet taip pat manau, kad tai yra svarbios temos, kaip ir Europos Sąjungos atsparumas, nes, manau, kad atsparumas, žiūrint į būsimąją Europos darbotvarkę artimiausių penkerių metų, visomis prasmėmis – ir karinis, ir ekonominis, ir socialinis – bus vienas svarbiausių klausimų“, – vardijo premjerė ir taip pat paminėjo ekonomikos portfelius.
Šimonytė: tai visiškai nesusiję klausimai, jų nesieju
Paklausta, ar Laisvės partija spaudžia dėl civilinės sąjungos, I. Šimonytė atsakė taip:
„Bandau žiūrėti, ar esu kur nors nuspausta. Nesu nuspausta, jūs mano nuomonę apie civilinę sąjungą puikiai žinote. Aš esu tas žmogus, kuris pasisako už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas ir, pageidautina, kuo greičiau.“
I. Šimonytė apgailestavo, kad ir dėl dalies Seimo konservatorių nepritarimo civilinės sąjungos įtvirtinti nepavyksta, bet, anot jos, šio ir eurokomisaro klausimo sieti nereikėtų.
„Mano supratimu, tai – visiškai nesusiję klausimai. Yra Europos Komisija, nėra Europos Komisijos, tikslas, kad šitas įstatymas būtų priimtas yra tų žmonių, kurie jį palaiko, bendras <...>. Aš visiškai tų klausimų nesieju ir, kaip ir sakiau, dėsiu visas pastangas, kad šitas įstatymas būtų anksčiau ar vėliau priimtas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Paklausta konkrečiai apie G. Landsbergį ir galimybes, kad jo kandidatūros nepalaikytų net koalicijos partneriai, I. Šimonytė pabrėžė, kad komentarų ir jo galimybių tapti eurokomisaru nekomentuos.
„Man atrodo, Gabrieliaus Landsbergio gyvenimą apsunkina Landsbergio pavardė, bet tai yra mažai racionalus apsunkinimas. Nes, jeigu jūs bandytumėt manęs klausti, ar Gabrielius Landsbergis neturi reputacijos Vakaruose, ar jis nėra pripažįstamas kaip geras užsienio reikalų ministras, ar į jo žodį neįsiklausoma, ar jis negeba sutelkti koalicijų, aš drįsčiau ginčytis ir sakyčiau, kad yra visiškai priešingai“, – kalbėjo premjerė.
G. Landsbergis tiesiai neatsako, ar norėtų siekti eurokomisaro pareigų. I. Šimonytė taip pat to komentuoti nesiėmė ir teigė, kad to, ar jis nori, G. Landsbergis turėtų komentuoti pats.
Prezidentas matytų geresnių kandidatų nei Landsbergis
Ketvirtadienį koalicijos tarybos posėdis įvyko po to, kai Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai pažėrė kritikos, jog didžiausi koalicijos partneriai konservatoriai vis dar neįvardino, ką siūlys į Europos Komisiją (EK). Pasak jų, delsiant tai padaryti, Lietuva praranda derybines pozicijas dėl svaresnių eurokomisaro portfelių.
Dalis konservatorių atstovų jau yra įvardiję partijos pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardę kaip tinkamiausią kandidatūrą į eurokomisaro postą. Tačiau pats politikas vis dar neatsako, ar ketintų pretenduoti į šias pareigas, ir nuo platesnių komentarų šia tema susilaiko.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda LRT televizijai teigė, jog matytų geresnių kandidatų nei G. Landsbergis. Tarp kitų prezidentūros minėtų galimų kandidatų – premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pastarąsias įvardijo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė anksčiau komentavo, kad ketvirtadienio rytą vyksiančio koalicinės tarybos posėdžio metu ketinama partneriams priminti ir Civilinės sąjungos įstatymą. Tačiau, ar šis klausimas tiesiogiai bus siejamas su kandidatūra į EK, politikė nenurodė.
Dar rudenį „laisviečių“ valdyba patvirtino planą, kuriame teigiama: jeigu Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, partija „gali būti priversta“ blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus į eurokomisarus.
Šimonytė tikina, kad nenorėtų tapti eurokomisare
Laisvės partijos atstovai jau anksčiau yra užsiminę, jog parama konservatorių kandidatui į EK priklausytų nuo to, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rems „laisviečiams“ prioritetinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais.
Visgi tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.
Savo ruožtu I. Šimonytė, kurią politikai taip pat mini kaip vieną galimų kandidačių į eurokomisares, yra sakiusi, kad nei siekia, nei nori šių pareigų, o ir esą negalėtų savęs nominuoti.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.