„Imtis rinkėjų nėra tokia, kuri galėtų būti naudojama, kaip atspindys ar lūkestis būsimiems rinkimams. Gal tam tikra prasme, kai turėsime duomenis regionais, vienmandatės gal signalus siųs. Šie skaičiai daugmaž atspindi, ko buvo galima tikėtis, bet net ir apklausos negalėjo būti siejamos su šiais rinkimais, nes imtį turi didesnę“, – kalbėjo jis.
L. Kojalos teigimu, Lietuva išsiskiria Europos kontekste, nes neturi kraštutinių jėgų.
„Labai kraštutinių politinių jėgų mes neturime ir tai mus skiria iš daugelio Europos valstybių. Ir čia Lietuva ir nacionaliniame lygmenyje, ir EP lygmenyje išsiskiria iš bendro konteksto. Nesu tikras, kokios to priežastys, nes jei vertintumėme galimas priežastis, vis tik jos gana panašios.
Pasižiūrėkime į kaimynus: Lenkija, Latvija, Estija, Švedija, Suomija. Šalys skirtingos, bet turinčios panašumą su mumis. Ir tos tendencijos, esančios Lietuvoje, niekaip nėra drastiškai išskiriančios iš tų šalių. Prognozė tokiu atveju galėtų būti, kad šis vaizdas yra laikinas, nes jis nepagrįstas... Matyt, yra potencialas, kas jam neleidžia išsikleisti, galbūt atskiros politinių partijų pasirinktos strategijos, galbūt gausa, galbūt lyderystės klausimai. Sudėtume tų priežasčių rinkinį, bet, manau, tos platesnės europinės tendencijos rodo, kad galėtume manyti, jog ateityje tai bus ir Lietuvoje politinė praktika.
Centro dešinė pirmoje vietoje, centro kairė – antroje. Laisvės partija iš liberaliojo flango tik ketvirtoje, bet maždaug panašų paveikslą matysime ir Europiniame kontekste, išskyrus tą radikalųjį dėmesį, nes ten bus ir kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė. Nesu tikras, prie ko šliesis kai kurios partijos, bet, matyt, reikšmingesnio vaidmens nebus“, – teigė jis.
Dar, kaip pridūrė L. Kojala, yra skaičiuojamas indeksas, kiek rinkėjų išrenka vieną EP narį. Lietuva patenka tarp įtakingiausių šalių pagal šį rodiklį.
„Yra daroma, kad mažos valstybės, pagal gyventojų skaičių, turi santykine prasme didesnę svorį. Mes su 11 mandatų. Neturėtume to nurašyti, kaip nereikšmingų rinkimų, vienuolikos mandatų negalinčių nieko pakeisti“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad bendrai aktyvumas Europoje yra gerėjantis.
„Europos mastu aktyvumas apie 50 proc. Būtų neblogas rezultatas, panašus, kaip prieš penkerius metus ir dar geresnis nei anksčiau. Lietuvoje, jei lygintume su tais rinkimais, kurie vieninteliai buvo tik EP, irgi kažkiek į viršų. Bet be abejo, 28 proc. nėra tas rezultatas. Net ir svarstyti, kokios pasekmės nacionaliniams rezultatams rudenį, sunku“, – sako L. Kojala.