Vienas Estijos kariuomenės vadų davė tokį išsamų interviu apie tai, kokiam karui ruošiasi Estija, kad pirmoji Lietuvos politikų reakcija: ar tikrai tiek daug pasakė į atsargą dar neišėjęs karininkas?
Aptartos retai viešumoje matomos NATO gynybos planų detalės, Estija aiškiai formuluoja tikslą neįsileisti rusų į savo teritoriją, kad karo veiksmai vyktų Rusijoje.
„Tai vienas pagrindinių argumentų, kuriuos gynybos pajėgų vadas nurodė prašydamas papildomos ginkluotės. Kad galėtume iš priešininko atimti pajėgumus, kurie galiausiai kris ant mūsų žmonių. Jei šių lėšų negausime, karas pasieks Estijos žemę ir atneš katastrofiškų nuostolių. Artima kova būtų paskutinė priemonė“, – interviu sakė Estijos Gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas Vahur Karus.
Estai ruošiasi, kad, jei reikės, jei žvalgyba perspės, kad rusų invazija neišvengiama, kaip buvo su Ukraina, veiksmų gali imtis pirmieji.
„Mes negalime laukti, kol mums bus smogta, bet turime būti tie, kurie tam tikrus dalykus sugeba padaryti pirmieji. Pradedame vis labiau įsigilinti į priešininko gilumą“, – teigė V. Karus.
Rizikingas žingsnis
Kad NATO šalis pirmoji suduotų smūgį, net žvalgybai perspėjus, kad rusai nusprendė tuoj veržtis, atrodo sunkiai tikėtina. Taip sako buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
„Tu gali būti apkaltintas kaip pirmas pradėjęs puolimą. Kad tu išprovokavai karą“, – „LNK Žinioms“ komentavo Vytautas Jonas Žukas.
Anot jo, rusai to ir norėtų, kad NATO šalis pirma atidengtų ugnį.
„Tai čia toks labai abejotinas pretekstas. Gal taktiškai galima jį svarstyti, bet esmė tame, kad tu iš karto duodi argumentus jų pusei, kad pats gali būti apkaltintas dienos pabaigoje, kokiose Jungtinėse Tautose, kad tu išprovokavai karą“, – teigė V. J. Žukas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad NATO pajėgumus naudos tik tada, jeigu nepavyks atgrasyti. Tai yra, jeigu rusai smogtų pirmieji.
„Neabejokime, tokie pajėgumai bus panaudoti bet kokioje prieškrizinėje situacijoje, jeigu to prireiks, jeigu nepavyks atgrasyti. Esminis mūsų tikslas – atgrasymas“, – kalbėjo Laurynas Kasčiūnas.
Po invazijos į Ukrainą NATO pakeitė Baltijos šalių gynybos planus. Anksčiau planuota, kad, jeigu rusai įsiveržtų, NATO eitų išvaduoti Baltijos šalių. Pamačius rusų karo nusikaltimus Bučoje ar kitur Ukrainoje, nuspręsta rusų nebeįsileisti, bet kurią NATO narę ginti nuo pradžių.
„Pagal penktadienį NATO straipsnį, turime šventą pareigą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą visa savo kolektyvine jėga“, – yra sakęs JAV prezidentas Joe Bidenas.
Lietuvos politikai akcentuoja, kad NATO pajėgos į Lietuvą pradės važiuoti iš anksto.
„Prieš įvažiuojant priešininkui, žvalgybai pastebėjus, kad jie telkiasi ir planuose turi įsiveržimą, ir tai jau yra nebegrįžtamas procesas, mūsų šalyse, Lietuvoje jau bus tiek sąjungininkų, kad būtų atgrasyta nuo tokių planų“, – teigė ministras L. Kasčiūnas.
NATO gali stokoti ryžto
Savo ruožtu vienas Estijos kariuomenės vadų sako, kad, net ir su naujais planais, estai ruošiasi: esą net ir pačioje konflikto pradžioje stabdyti priešą gali tekti jiems patiems.
„Galime diskutuoti, kaip šis gynybos planas atrodė prieš 10 metų ir koks jis yra dabar. Bet viena nepasikeitė: pirmąjį smūgį visada suduoda arba gauna Estijos gynybos pajėgos“, – kalbėjo V. Karus.
Ukraina dabar naikina milžiniškas rusų amunicijos saugyklas, rusai jaus trūkumą naujoms atakoms. Bet Ukraina ilgai prašo, kad Vakarai leistų jai naudoti stipresnius Vakarų ginklus dar tolimesniems smūgiams Rusijoje.
Estų karininkas kelis kartus leido suprasti, kad panašiai galėtų būti, jei rusai užpultų NATO: kad didžiausios NATO šalys pačioje konflikto pradžioje galėtų nesiryžti peržengti rusų sienų, naikinti taikinius Rusijos gilumoje pirmiausia turėtų pati užpulta šalis.
„NATO sako Estijai: mes norime, kad jūs pasirūpintumėte atitinkamais taikiniais. Nes tada mes galėsime ateiti ir daryti tolimesnius veiksmus. Mes patys turime imtis tos dalies, kuri gali būti sunki Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos politikams. Jei jie turėtų susitaikyti, kad žus daug jų piliečių. Galbūt mes turime atlikti artimo mūšio dalį. Tada mums lengviau prašyti sąjungininkų tų pajėgumų, kurių mūsų biudžetas grynai fiziškai negali išlaikyti“, – sakė Estijos Gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas.
Žukas: pradžioje gins nacionalinės pajėgos
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas su visu tuo sutinka iš dalies: reikšminga NATO parama bus tik leidus NATO šalių politikams, o tai gali užtrukti.
„Pritarčiau tam, ką jis sako: pradžioje vis tiek nacionalinės pajėgos pirmos pradės ginti savo teritoriją ir taip pat įsitrauks tie daliniai, kurie jau yra dislokuoti Baltijos šalyse. Tai su tuo aš visiškai sutinku. O didžiosios šalys, aišku, be abejonės, be Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimo, penkto straipsnio aktyvavimo nesiųs savo karių į Baltijos šalis“, – teigė V. J. Žukas.
Tačiau, anot jo, labai svarbu, kad didžiausios NATO šalys visame Rytų flange jau yra dislokavusios po dešimtis, šimtus ar tūkstančius karių. V. J. Žukas neabejoja, kad čia jau esantys užsienio kariai nuo pat pradžių sulauktų pastiprinimo.
„Tos didžiosios šalys – Britanija, Kanada, JAV, Vokietija, Norvegija ir Olandija – tų šalių kariai, kurie yra dislokuoti šiose teritorijose, bus įtraukti į karinį konfliktą nuo pirmos dienos ir be abejonės sulauks savo nacionalinių vyriausybių pagalbos“, – teigė pašnekovas.
Kai NATO patvirtino naujus gynybos planus, dabar visos šalys turi pirkti ginkluotę, kad galėtų planus įgyvendinti. Už gynybos planavimą atsakingi Lietuvos pareigūnai sako, kad dabar nemato galimybių Baltijos šalims iš NATO reikalauti dar tikslesnių saugumo įsipareigojimų.
Visą „LNK Žinių“ reportažą žiūrėkite čia: