G. Paluckas patikino, kad improvizacijų nei iš jo, nei iš socialdemokratų, nei iš Vyriausybės, kažkaip keičiant Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu, neturėtų būti. Tas pats, anot jo, galioja ir santykiams su Rusija.
„Užsienio politika turėtų būti grindžiama tam tikru konsensusu, tos konsensuso paieškos buvo, ne visada sėkmingos, ne visais klausimais. Tačiau dėl Baltarusijos ar Rusijos santykių tikrai konsensusą mes, aš tikiuosi, esame pasiekę. Ir, kaip ir minėjau, čia kažkokių improvizacijų neturėtų būti“, – pažymėjo G. Paluckas ir pridūrė, kad naujoji Vyriausybė atsisakyti sankcijų Rusijai ar Baltarusijai, ar tuo labiau jas ginčyti, nesiruošia.
Su Nikitinu kalbėjo apie sankcijų taikymą
Paklaustas, ar per paskutinį pusmetį buvo susitikęs su kažkuo iš „Birių krovinių terminalo“ atstovų, G. Paluckas pripažino, kad buvo susitikęs su šios įmonės interesams atstovaujančiu advokatu Viliumi Nikitinu (plačiau apie šį asmenį – čia). Susitikimo nedeklaravo.
„Buvo diskusija apie sankcijų taikymą, tačiau sankcijų taikymas išlieka arbitraže ir čia jokių pozicijų Vyriausybė tikrai nesiruošia keisti, – teigė politikas. – Šio susitikimo aš tikrai nedeklaravau, nes jokios įtakos šis susitikimas man nepadarė. Tuo labiau, kad nebuvo lobistinio pobūdžio kažkoks tai poveikis. Tai buvo bendro pobūdžio diskusija apie situaciją.“
Susitikimo su V. Nikitinu, anot G. Palucko, nereikėjo deklaruoti, nes to, pasak politiko daryti nereikalauja įstatymai.
„Man jokios įtakos nėra padaryta. Kaip yra numatyta įstatyme, jeigu susitikimo metu nėra jaučiama įtaka, nėra ji daroma, nėra teisėkūros iniciatyvų, tokio susitikimo deklaruoti tikrai nėra privaloma“, – komentavo jis.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad įmonė „Birių krovinių terminalas“ (BKT) yra pripažinta kaip tokia, kuri neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, kuri – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui nepatikimų įmonių sąraše.
Apie tai G. Paluckas tikino nekalbėjęs su V. Nikitinu.
„Tame sąraše įmonė tikrai turėtų išlikti.
Kalbant apskritai apie uosto, jūrinės valstybės viziją, apie uosto infrastruktūros vystymą, pervežimų skatinimą, mes turime diskutuoti su krovos kompanijomis. Bet, kaip ir buvo minėta, BKT turi išskirtinį statusą, tas statusas išliks“, – kalbėjo politikas.
Sako, kad su Nikitinu susitiko kaip su senu pažįstamu
Vėliau kalbintas žurnalistų G. Paluckas teigė, kad su V. Nikitinu susitiko ne kaip su „Birių krovinių terminalo“ atstovu, o kaip su senu pažįstamu.
„Su BKT atstovais jokių susitikimų nebuvo. Mes kalbame apie teisininką, teisininkų kontoros asmenį ir partnerį Vilių Nikitiną, su kuriuo šiaip mes esame pažįstami ilgą laiką. Bet deklaruoti tokius susitikimus įstatymas reikalauja, jeigu yra daroma kažkokia įtaka, jeigu inicijuojamos teisėkūros iniciatyvos ir panašiai. Tai mūsų pokalbio metu jokios įtakos tikrai nebuvo daromos“, – dėstė politikas.
Paklaustas, ar tokios praktikos – nedeklaruoti tam tikrų susitikimų – laikysis ir būdamas premjeru, G. Paluckas komentavo taip: „Priminsiu, kad tuo metu aš tikrai nebuvau nei ministras pirmininkas, nei kandidatas į premjerus.“
Bet visgi kaip darys dabar būdamas premjeru?
„Visa darbotvarkė yra vieša, visi susitikimai yra deklaruojami ir kažkokio kito formato tikrai nebus“, – atsakė G. Paluckas.
Įmonę „Birių krovinių terminalas“ valdo sankcionuota Aliaksandro Lukašenkos aplinkos bendrovė, Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir verslininkas Igoris Udovickis.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ turėjo sutartį dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą, ji, Vyriausybės, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) vertinimu, kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui. Sutartis buvo nutraukta, dėl to vyksta arbitražo procesas.
LVAT vertinimu, riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ir I. Udovickio ryšiai.
Neigia, kad nori atkurti santykius su Kinija dėl naudos sau
Anksčiau G. Paluckas minėjo, jog neprieštarautų tam, kad būsimoji Vyriausybė gerintų diplomatinius santykius su Kinija ir grąžintų į Pekiną Lietuvos ambasadorių, jeigu taip elgtųsi ir Kinija.
Tačiau, pabrėžė politikas, prielaida, jog jis siekia atkurti santykius su Kinija tam, kad jam dalinai priklausančios įmonės gautų naudos ličio akumuliatorių gamybos srityje yra klaidinga. Jis taip pat pažymėjo įmonėse nusišalinęs, tapęs pasyviuoju akcininku bei verslo organizavime nebedalyvaujantis.
„Tikiuosi, kad toks įspūdis nesusidarė [kad norima atkurti santykius su Kinija dėl asmeninės naudos verslui] ir pati prielaida yra gerokai klaidingesnė nei galėtume pamanyti. Pirmiausia, aš verslo organizavime jau nedalyvauju kurį laiką dėl savaime suprantamų priežasčių, esu nusišalinęs, tylusis arba pasyvusis akcininkas“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Jeigu kam nors kils kažkokių abejonių, visada yra įmonės vadovas, kuris pasiruošęs pateikti informaciją kur, kas ir už kiek įsigyja kokius komponentus, jeigu tokie tyrimai bus reikalingi. Kalbant apie technologijų vystymo, ličio chemijos akumuliatorių gamybos didžioji apimtis ir vystymas yra koncentruotas Pietryčių Azijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. <...> Šiandien alternatyvų nėra, kainodara visiems vienoda, man jokios įtakos niekas nedaro“, – tvirtino jis.
G. Paluckui dalinai priklausančios ličio akumuliatorių priežiūros sistemų gamybos įmonės „Emus“ vadovas Mindaugas Milašauskas „Eltai“ yra tvirtinęs, kad kompanija neturi nei vieno kliento Kinijoje, tačiau mažiau nei 1 proc. žaliavų vis dar perkamos šioje šalyje.
M. Milašausko teigimu, bendrovė absoliučią daugumą savo produkcijai naudojamų komponentų importuoja iš JAV ir Europos Sąjungos (ES) tiekėjų. Klientai iš JAV ir ES taip pat sudaro didžiąją dalį „Emus“ rinkos, teigia bendrovės direktorius, taip pat eksportuojama į Pietų Korėją ir Australiją. Įmonė turi ir vieną nedidelį klientą iš Taivano.
Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G. Paluckas, kuris 2010–2015 metais šiai įmonei vadovavo. Likusios 49 proc. akcijų priklauso M. Milašauskui.
Politikui taip pat priklauso 49 proc. baterijų sistemų gamybos įmonės „Garnis“ akcijų. Bendrovės atstovas „Eltai“ taip pat teigė, kad „Garnis“ neplanuoja eiti į Kinijos rinką ir šiai šaliai taiko minimalios priklausomybės politiką.
Kita vertus, bendrovė tikina ličio baterijas vis dar perkanti iš Kinijos tikėjų, nes šiuo metu rinkoje nėra alternatyvų.
Tikina, kad abejonių dėl kandidato į teisingumo ministrus nebus
Per susitikimą su Seimo konservatoriais G. Paluckas sulaukė kritikos dėl sprendimo teisingumo ministro portfelį patikėti „Nemuno aušrai“. Šios partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis šiuo metu yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydų tautą.
G. Paluckas akcentavo, kad Teisingumo ministerija su teismų sistema nieko bendro neturi. Politikas taip pat patikino, kad prezidentui pateiktas kandidatas į šios ministerijos vadovus niekam nekels abejonių.
„Kalbant apie Teisingumo ministeriją – ką ji bendro turi su teismų sistema? Kokią įtaką Teisingumo ministerija turi saugumo tarnyboms? Jokios, jūs tai puikiai žinote“, – susitikime su konservatoriais teigė G. Paluckas, bet šie jam prieštaravo.
„Kalbant apie kandidatus į ministrus, kai išgirsite kandidatus, aš manau, kad nekils abejonių, kad tai yra respektabilūs, autoritetą turintys asmenys, kurie niekam netarnaus išskyrus viešajam interesui ir Lietuvos valstybei“, – pabrėžė politikas.
Kalbėdamas apie sprendimą sudaryti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“, G. Paluckas teigė, kad apie tokio sprendimo pasekmes, jų apimtį ir gylį bus galima diskutuoti ateityje.
„Bet aš esu įsitikinęs, kad tiek koalicijos, tie Vyriausybės veiklą žmonės, visuomenė vertins pagal atliktus darbus“, – pridūrė G. Paluckas.
Tai, kad R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ – valdančiosios koalicijos dalis, iššaukė tarptautinę kritiką iš JAV, Lenkijos, Izraelio ir Vokietijos, žinią išplatino ir pasaulinė žiniasklaida. Dėl to ketvirtadienį prie Seimo vyks jau antras protestas.
Seimas apsisprendė, vyks susitikimas su Nausėda
Seimas ketvirtadienį sprendė, ar patvirtinti didžiausią frakciją Seime turinčių socialdemokratų atstovo G. Palucko kandidatūrą į premjerus. Balsavimas buvo atviras, Seimas kandidatūrai pritarė. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Dabar G. Paluckas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Ketvirtadienį po balsavimo parlamente 13 val. numatytas G. Palucko ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimas.
Prezidentas dar pirmadienį buvo su juo susitikęs. Pasak paties G. Palucko, pokalbio metu su G. Nausėda buvo aptartos potencialios kandidatūros į būsimos Vyriausybės ministrų kabinetą.
