Ypatingo optimizmo konservatorių štabe nebuvo justi nuo pat rinkimų vakaro pradžios, ir nuotaika ten, laikui bėgant, tik prastėjo, viltį keitė susikaupimas, duomenis sekančių strategų veiduose ryškėjo susirūpinimas, kurį patvirtino ir rinkimų rezultatai.
„Man atrodo, kad apskritai sąlygų diktavimas mūsų demokratija pasižyminčioje valstybėje nėra ta forma, kuri džiugintų rinkėjus. Man rodos, kad reikia ieškoti sutarimo, nesidžiaugti per anksti, neliūdėti, žiūrėti, kaip būtų galima įgyvendinti geriausiu įmanomu būdu tiek, kiek bus suteikta pasitikėjimo iš Lietuvos žmonių“, – vakaro pradžioje sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Galima atkreipti dėmesį, kad jau tuomet nebebuvo likę jokių kalbų apie „vaivorykštinių koalicijų“ variantus, apie ką jis, negirdėdamas jokių socialdemokrų „ne“, daug kalbėjo po pirmo rinkimų turo.
„Dabar tik viskas prasidės. Luktelkime, žiūrėsim, kaip dėliosis visas laukas. Kai kurie dalykai bus matyti greitai, kai kurie šiek tiek vėliau, kai kurie dar vėliau“, – vos užsidarius rinkimų apylinkėms sakė G. Landsbergis.
Šimonytė pasirengusi dirbti opozicijoje
Konservatoriai su lengvais užkandžiais, besivaišindami lengvais užkandžiais ir gėrimais, rinkimų rezultatų laukia Antakalnyje esančioje kavinėje „Taste map“. Premjerė Ingrida Šimonytė į renginį atvyko tik vėliau vakare pripažinti rezultatų, ir patikinti, kad iš Seimo tikrai nesitrauks. Tai padarė retoriškai krimsteldama besiformuojančioje valdančiojoje koalicijoje būsiančių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui.
„Aš laimėjau vienmandatę, ir noriu pabrėžti, kad laimėjau ją iš pirmo turo. Man būtų labai didelė gėda nelikti Seime. Jūs turbūt suprantate, kad aš esu žodžio žmogus, ne ta prasme kaip Saulius Skvernelis, bet ta tiesiogine šio žodžio prasme, ir aš jau tikrai nemesiu iš pirmo turo laimėtos vienmandatės dėl to, kad man nepatinka būti opozicijoje. Moku aš būti ir opozicijoje“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau čia pat premjerė patikino, kad strateginiuose sprendimuose, kurie svarbūs ir konservatoriams, parems būsimus valdančiuosius, ir apskritai valdžios pasikeitime nematė tragedijos.
„Konvencinė Lietuvos išmintis sako, kad yra tarsi dvi pagrindinės partijos – viena kairėje , kita dešinėje, kurios per šitą beveik 35 metų laikotarpį Lietuvą atvedė ten, kur šiandien esame, tai yra turbūt aukščiausiame savo klestėjimo taške, nepaisant visų išbandymų, sunkumų, nepaisant visų problemų, kurias dar reikia išspręsti.
Kliaudamasi ta dogma, kad vis tiek mes tais pačiais bėgiais važiuojame, nesvarbu, kas formuoja valdančiąją daugumą, turint mintyje, kad socialdemokratai istoriškai yra dažniau ją formavę per šitą laikotarpį, norėčiau tikėtis, kad nematysime didelių pokyčių nei užsienio politikos prioritetuose, nei požiūryje į gynybą. Priešingai, girdėjau labai ambicingų pažadų, kad bus daroma daugiau ir labiau, tai su susidomėjimu tuos sprendimus seksime, ir, kiek bus būtinybės paremsime“, – sakė I. Šimonytė.
Panašiu ramiu nusiteikimu rinkimų rezultatus stebėjo ir TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, taip pat, vakarui įsibėgėjus, apsilankęs kavinėje, kur laukiama rezultatų.
„Aš visuomet tikiuosi, kad Lietuva nesugrius“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Nesureikšmino jis ir scenarijaus, jeigu valdžia atitektų socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ rankose.
„O ką tu padarysi? Gal reikia padarysi, gal reikia praeiti ir tokią pamoką, jeigu dar neužteko“, – sakė V. Landsbergis.
Landsbergio atsakomybės klausimas
Konservatorių lyderis taip pat pabrėžė, kad dėl nesėkmingo TS-LKD pasirodymo Seimo rinkimuose partija turės pasidaryti išvadas. Pasak jo, tai bus padaryta artimiausiu metu.
„Partija, be abejonės, turi pasidaryti išvadas. Tai, manau, kad ilgai neatidėliosime sušaukti ir partijos, greičiausiai, prezidiumo posėdį – manyčiau, kad jau šiomis dienomis. Reikia įvertinti rezultatus, pradėti turbūt aptarti išmoktas pamokas“, – sakė TS-LKD pirmininkas.
Politikas, paklaustas, ar gali būti ankstinami ir pavasarį numatyti TS-LKD pirmininko rinkimai, neatmetė tokios galimybės.
„Turbūt partijoje aptarsime“, – teigė jis.
Skaudus smūgis asmeniškai
Skaudų smūgį jis patyrė ir asmeniškai, Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje pralaimėjęs liberalui Simonui Gentvilui.
„Galbūt buvo galima tokio tikėtis. Labai didelės traumos dėl to nėra. Sveikinu kolegą, Vyriausybės narį. Graži pergalė, graži dvikova. Garbinga. Tik galiu pasidžiaugti už jį“, – sakė G. Landsbergis.
Savo nedidelį aktyvumą Seimo rinkimų politinės kampanijos metu politikas aiškino savo darbu užsienio reikalų ministro pozicijoje.
„Užsienio politikos laukas, deja, nesuteikia labai daug poilsio akimirkų. Savo pagrindinius darbus mačiau būtent tame lauke. Teko daug keliauti ir rinkimų kampanijos metu. Jaučiu, kad šiam darbui esu davęs priesaiką, ir tai yra pagrindinė mano atsakomybė.
Šalia to aš labai džiaugiuosi, kad turime nepaprastai stiprią komandą. Premjerė padarė turbūt daugiau negu jėgos kartais ir leistų – per visus debatus, ir tiek, kiek ji investavo savęs, taip pat ir laikydama valstybės vairą, ir kartu vesdama rinkimų kampaniją. Labai ačiū ir Mindaugui Lingei, kuris štabui vadovavo, ir daugeliui kitų žmonių, kurie užtikrino, kad partijos laivas nesusvyruotų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Nagrinėjo priežastis
Konservatoriai, belaukiant rezultatų, nagrinėjo savo prasto pasirodymo priežastis.
„Niekada nesakėme, kad galime būti tarp pirmaujančių visose apygardose. Objektyviai vertiname situaciją, ypatingai, kada 2020 metais jautėme, kad išeiname su panašiomis politinėmis partijomis – tiek Vilniuje antrieji turai buvo praktiškai iš mums giminingos ir artimos koalicijos partnerės, tai dabar situacija yra kitokia. Yra daugiau fragmentuotų antrųjų turų, daugiau turime ir socialdemokratų, išėjusių miestuose, ko nebuvo ankstesniuose rinkimuose. Tai natūraliai keičia ir bendras kovas“, – aiškino M. Lingė.
Jis pastebėjo, kad šiuose rinkimuose buvo matoma politinių oponentų vienijimosi prieš konservatorius tendencija.
„Net antrojo turo spaudos konferencijos buvo rengiamos, kai bent kokios penkios partijos ar jų atstovai reiškė vieni kitiems paramą, kad tik TS-LKD kandidatams nelabai sektųsi, ir savo elektoratams pasiųstų žinią“, – sakė M. Lingė.
TS-LKD rinkimų štabo vadovas kalbėjo apie antivalstybinių politinių jėgų mobilizaciją prieš juos.
„TS-LKD šie rinkimai yra išskirtiniai tuo, kad nuo pat pirmųjų kampanijos dienų kampanija apskritai vyko apie TS, ar tai apie G. Landsbergį kaip pirmininką, ar apskritai TS-LKD kaip tokią. Aš suprantu, kad, gyvenant šiais neramiais geopolitiniais laikais, TS ir jos laikysena nebuvo patogi prokremlinėms jėgoms, kurių interesas, matyt, kad politinis vaizdas keistųsi Lietuvoje, yra suprantamas.
Matyt, ta mobilizacija, ypač tų politinių jėgų, kurios iš pirmo turo iškrito, jų retorikoje, jų antivalstybinės laikysenos, matoma šituose rinkimuose ypatingai daug. Rinkėjas liko, nors jų partijų nebeliko antruose turuose ir daugiamandatėje“, – kalbėjo M. Lingė.
Įžvelgė ir prezidento indėlį
Premjerė I. Šimonytė be kitų dalykų įžvelgė ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį rinkimų kampanijoje.
„Aktyvų“, – paklausta, ar matė, ir kokį prezidento vaidmenį šiuose rinkimuose, atsakė I. Šimonytė.
„Jūs puikiai matėte, ir puikiai žinote, tad nereikia manęs klausinėti dalykų, kurie buvo tiek akivaizdūs, kad man jau turbūt būtų net kvaila juos komentuoti. Dar kartą pakartosiu, kad prezidentui būti visiems lygiai teisingu yra, deja, bet neįkandama užduotis“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė nekonkretizavo, kiek realiai G. Nausėda galėjo paveikti antro turo rezultatus, tačiau pakalbėjo apie tai, kur matė jo vaidmenį.
„Aš to nesureikšminčiau, nes manau, kad ypač vienmandatėse susiklosto tos bangos, kaip 2020 m. buvo mums palanki banga, dabar yra socialdemokratams palanki banga. Manau, kad taip sutapo, kad jis buvo socialdemokratų kandidatas prezidento rinkimuose, bet manau, kad tai esminės reikšmės neturėjo.
Matosi balsavimo „prieš“, kiek tame balsavime „prieš“ yra kieno indėlio, sunku ir nesiimsiu to vertinti. Matėme tikrai, ypatingai paskutines savaites, pastangas susieti partiją su atskiromis baudžiamosiomis bylomis. Tą darė visi – nuo prezidento, kurio lūpose turbūt rizikingai tokie dalykai skamba vien dėl to, kad gali susidaryti toks įspūdis, kad bylos yra politizuojamos, iki oponentų, kurie savo sąrašuose turi „de facto“ už rimtus dalykus teistų kandidatų, kurie net ir laimėjo rinkimus. Visa tai atrodo gal keistai, bet faktas yra toks, kad rinkėjų valia yra tokia, kokia yra, ir jokia kitokia, ir tą rinkėjų valią gerbiame ir gerbsime“, – sakė I. Šimonytė.
Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad socialdemokratai triuškinamai laimi antrąjį Seimo rinkimų turą.
