G. Nausėda antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kurio pabaigoje skaudžiai kirto konservatoriams dėl dabar jau buvusios ministrės Monikos Navickienės istorijos.
Pavilionis: jis visą gyvenimą komentavo kitus
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Ž. Pavilionis nuomonę apie metinį pranešimą paskelbė feisbuke.
Politikas prezidento metiniame pranešime pasigedo dėmesio užsienio politikos klausimams, o labiausiai – Ukrainai. G. Nausėda prezidentu, anot jo, taip ir netapo.
„Gausiai susirinkę Seimo salėje užsienio šalių ambasadoriai, manau, šiandien nusivylė – prezidentas savo metiniame pranešime eilinį kartą apie užsienio politiką iš esmės net ir nepradėjo kalbėti. Nuo pat pirmųjų kalbos minučių – Frederiko Jansono ir V. Blinkevičiūtės lygio kritika valdantiesiems išimtinai vidaus politikos klausimais. Prezidentas Prezidentu taip ir netapo.
Į pirmos kadencijos pabaigą visiškai įsijautė į premjero pareigas, tiksliau – premjero pareigų komentavimo pareigas, ką jis darė visą savo gyvenimą – komentavo kitus, tačiau pats atsakomybės ir lyderystės (taip pat ir užsienio politikos srityje) neprisiėmė, jos neformavo“, – šalies vadovo metinį pranešimą kritikavo Ž. Pavilionis.
Jis pastebėjo, kad Ukraina metinėje šalies vadovo kalboje paminėta tik du kartus ir esą tik tarsi kontekste, „bet ne kaip vienas svarbiausių Lietuvos tikslų, nuo kurios pergalės ar pralaimėjimo priklausys Lietuvos likimas“.
„Net neužsimenama apie derybų su Ukraina ir Moldova pradžią, kuri formaliai prasideda šiandien! Derybos, kurios gali nulemti visą Ukrainos dešimtmetį!
Prezidentas eilinį kartą praleido progą nubrėžti gairės, kurių visi kartu sieksime dėl Ukrainos įstojimo į ES ir NATO – tuo labiau, kad aplink stiprėja euroskeptikai, kurie darys viską siekdami sustabdyti Ukrainos kelią ir į ES, ir į NATO“, – dėstė parlamentaras.
Konservatorius G. Nausėdos kalboje pasigedo ir kitų dalykų.
„Nė vieno signalo šiems euroskeptikams Vidurio Europoje ir kitur – gal ir dėl to, kad jie yra Prezidento ir kairiųjų rinkėjai ar draugai.
Nė vienos žinutės ir JAV prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą – nė žodžio apie Ukrainos pakvietimą į NATO, kurio prezidentas nesugebėjo apginti ir prieš metus Vilniaus NATO viršūnių susitikime.
Nė žodžio apie okupuojamų baltarusių ateitį, dėl kurios turėtume kovoti ir jos Maskvai neatiduoti.
Nė žodžio kritikos „Gruzijos košmarui“, kurio dėka šiandien Sakartvelas praranda teisę būti ES nare.
Nė vieno žodžio apie Rusijos agresiją (tik vienu žodžiu, šabloniškai) ypač būdus, strategiją kaip ją turime toliau stabdyti, kokias koalicijas telkti ir kokių sprendimų siekti ne tik kaip Lietuva, bet kaip Vakarai – ES ir NATO.
Galų gale, kaip mums Rusiją įveikti, nugalėti – nes, primenu, aplink mus vyksta karas!!!
Nė vieno žodžio apie Europos ateitį, nors šiuo metų formuojame naujos Europos vadovybę, prie ko prezidentas, žinoma, neprisideda, nes jam vidinė kova su dabartiniais valdančiaisiais prieš Seimo rinkimus yra daug svarbesnė nei Europa, NATO, ką jau kalbėti apie Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kur vyks būsimi karai ir jie tikrai bus labai svarbus mūsų pagrindiniam sąjungininkui – JAV“, – vardijo Ž. Pavilionis.
G. Nausėdos kalbą jis įvardijo „rinkimine“ ir tuo pačiu priminė apie šalies vadovo flirtą su socialdemokratais.
„Šis prezidentas nemato Lietuvos užsienio ir saugumo politikos strategiškai, dešimtmečiams į priekį, išsaugoti mūsų visų ateitį kuomet pasaulis artėja prie lemiamo susidūrimo – tarp laisvės ir nelaisvės. Šis prezidentas apsisprendė būti socdemų premjeru, su kuo belieka sveikinti lyderių krizę išgyvenančią kairiąją opoziciją, kuri kartu su visais antisemitiniais žemaitaičiais ir kitokiais panašiais rusiškos taikos mylėtojais galės užsiimti užsienio politika už patį prezidentą, kuriam užsienio ar Europos politika, akivaizdu, tiesiog nėra įdomi.
Ši prezidento „svajonė“ man asmeniškai nėra priimtina. Buvome, esame ir būsime užsienio ir saugumo politikos lyderiai regione ir visoje Europoje. Buvome, esame ir būsime geriausiai girdimi Vašingtone ir visose kitose laisvės sostinėse, nes kovoti tik už savo laisvę – yra iliuzija, kuria mums seniai ir nuosekliai perša Maskva. Kovojome ir kovosime už mūsų ir jūsų laisvę ir ją įtvirtinsime visame regione – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nepaisant šios „rinkiminės“ prezidento kalbos. Rinkimai bent jau Daukanto aikštėje baigėsi, ponas prezidente“, – savo įrašą užbaigė Ž. Pavilionis.
Skaistė: išgirdau palaikymo žodžių
Komentuodama prezidento kritiką neįgyvendinta mokesčių reformai finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė žurnalistams sakė, kad Vyriausybė savo pasiūlymą pateikė.
„Kalboje išgirdau ir palaikymo žodžių tai pozicijai, kurią buvo pateikusi Vyriausybė, projektas yra svarstymo stadijoje Seime, tai dabar viskas yra Seimo rankose. Kiek Seime bus politinės valios svarstyti tuos klausimus, tiek tų galimybių priimti ir yra“, – sakė ji.
Pasak ministrės, dalį sprendimų, dėl kurių rastas sutarimas, valdantieji yra priėmę.
„Atrodo labai svarbus ir gynybos fondo įstatymo priėmimas, kuris leidžia padidinti biudžeto pajamas tam, kad būtų galima finansuoti gynybą“, – sakė ji.
G. Nausėda apgailestavo, kad šios kadencijos Vyriausybė galutinai palaidojo mokesčių reformą, „kuri iš tiesų galėjo tiek užtikrinti didesnį sistemos teisingumą, tiek ir atnešti papildomų biudžeto pajamų“.
„Jau girdėjome, kaip šis uždavinys, bandant nusiplauti atsakomybę po ketverių sugaištų metų, lengva ranka perkeliamas kitos kadencijos Seimui. Mokesčių sistemos reforma išties galėtų tapti vienu iš svarbiausių Seimo rinkimų klausimų“, – pabrėžė G. Nausėda.
Jis kritikavo ir akcizą kurui. Finansų ministrė teigė tikinti, kad Gynybos fondo įstatymo tikslas yra didesnis gėris. „Visgi buvo sutelktas politinis palaikymas sprendimams, kurie nėra lengvi, bet galų gale užtikrina rezultatą, kad gynybai bus skirti 3 procentai nuo BVP, man atrodo, šis tikslas jungia mus visus, tiek ir prezidentūrą, tiek politikus, kurie sėdi Seime“, – paklausta, ar nebijo prezidento veto, kalbėjo G. Skaistė.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.
Tai penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipiasi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.