„Konstitucinis Teismas prietaraujančiu Konstitucijai pripažino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo vieną iš punktų. (…) Tame punkte yra pasakyta, kad nepilnamečiams gali būti žalinga informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, propaguojama, skatinama kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse numatyta šeimos ir santuokos samprata.
Tai Konstitucinis Teismas paaiškino, kad šitas reguliavimas yra nepakankamai aiškus ir įstatymų leidėjas neatskleidė, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie niekinamas šeimos vertybes ir kitokią tariamai šeimos sampratą, kuri yra Konstitucijoje. (…) Ribojimai skleisti informaciją turi būti aiškiai iškreikšti ir tinkamai pagrįsti“, – žurnalistams po KT nutarimas paskelbimo sakė KT pirmininkas Gediminas Goda.
Jis priminė, kad KT yra kelis kartus pasisakęs, jog santuoka ir šeima nėra tas pats, nes šeimos yra grindžiamos žmonių tarpusavio santykiais ir susiklosčiusiais ryšiais. KT pabrėžė, kad kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, yra neutrali lyties požiūriu.
Pasak G. Godos, KT byloje akcentavo informacijos vaikams prieinamumo svarbą. Teismas pabrėžė, jog pertekliniai ribojimai gali trukdyti nepilnamečių vystymuisi.
„Kitas akcentas šitoje byloje yra tas, kad vaikai turi teisę gauti informaciją. Tai pertekliniai ribojimai gali trukdyti jaunajai kartai augti ir vystytis. Juo labiau, kad ta informacija yra prieinama įvairiais būdais, tai vien tuo, kad įstatymų leidėjas 2009 m. sugalvojo tokias formuluotes, kurios neaiškios ir neapibrėžtos, teigiamų tikslų nepasiekė visuomenėje“, – aiškino KT pirmininkas.
KT savo nutarime pažymėjo, kad informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius ribojimas nepilnamečiams vaikams nėra būtinas, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes.
„Priešingai, taip ribojant laisvę gauti ir skleisti informaciją, nepilnamečiams vaikams būtų trukdoma formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, toks ribojimas yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – nurodo KT.
KT konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatęs informacijos nepilnamečiams apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, sudarė prielaidas susiaurinti šeimos turinį, nepagrįstai riboti tokios informacijos sklaidą ir nepilnamečių asmenų informacijos laisvę, tokiu būdu sudarė prielaidas paneigti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti, neužtikrino pareigos nepilnamečiams skleisti objektyvią ir realius visuomeninius santykius atliepiančią informaciją, padedančią susiformuoti konstitucinėmis vertybėmis.
Įstatymo korekcijų galės imtis Seimas
G. Godos teigimu, KT nutarus, kad draudimas nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai, šis teisės akto punktas ateityje negalės būti taikomas.
Kaip po KT nutarimo atrodys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, anot G. Godos, priklausys nuo to, kokių pokyčių dėl įstatymo imsis Seimas.
„Jeigu Seimas mano, kad kažkoks panašus reguliavimas yra reikalingas, tai turbūt gali kurti naują straipsnio redakciją“, – sakė KT pirmininkas.
Lietuva apribojo rašytojos saviraiškos laisvę
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi Vyriausybė.
Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Ministrų kabinetas siūlė atsisakyti nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie kitokią, nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą. Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
2023 m. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą saviraiškos laisvę, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą. Dviejose iš šešių knygoje esančių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.
Minėtą knygą 2013 me. išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.
Teisinėje valstybėje taip negali būti
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas tikina, kad parlamentarai privalės išspręsti šį klausimą.
Pasak jo, KT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nepalankių sprendimų sulaukęs įstatymas teisinėje valstybėje turi būti koreguojamas.
„Turime dviejų teismų sprendimus ir realiai tai rodo, kad teisinėje valstybėje taip negali būti“, – Eltai teigė J. Sabatauskas.
Socialdemokratas įsitikinęs, kad Seime užteks politinės valios šiam klausimui išspręsti. Visgi, jis mano, kad tam gali tekti ieškoti kompromisų.
Paprasčiau būtų išbraukti, bet galbūt galima atrasti ir kitą formuluotę. Tam reikia politinės valios, nes gali tekti ieškoti kažkokio kompromiso.
„Paprasčiau būtų išbraukti, bet galbūt galima atrasti ir kitą formuluotę. Tam reikia politinės valios, nes gali tekti ieškoti kažkokio kompromiso“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Trečiadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi buvusi Vyriausybė.
I. Šimonytės Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į EŽTT sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
Čmilytė-Nielsen apie KT sprendimą dėl draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą: tai raginimas Seimui spręsti klausimą
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, jog įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, paragins Seimą imtis šio klausimo sprendimo.
„Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra dar vienas paskatinimas Seimui imtis šio klausimo ir pakoreguoti įstatymą taip, kad jame neliktų nuostatos, kuri Lietuvą priartina prie nedemokratiškų valstybių“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tokių iniciatyvų bus. Aišku, idealu būtų, kad tai būtų bendros iniciatyvos – ir valdančiųjų, ir opozicijos – kad čia nebūtų didelių skirčių“, – akcentavo politikė.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, šio klausimo sprendimo galėtų imtis Seimo Žmogaus teisių komitetas.
„Aš manyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų imtis. Ten yra atstovų įvairių frakcijų ir tai būtų tikriausiai logiškiausia reakcija“, – svarstė ji.
Visgi, ar šios kadencijos Seimui pavyks panaikinti šią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pasak politikės, kol kas sunku prognozuoti.
„Sunku pasakyti, kokios perspektyvos šiame Seime, nes, kaip paprastai su tokiomis vertybinėmis nuostatomis būna, net gali tos pačios frakcijos nuomonės skirtis. Bet šiuo atveju aš tai vertinčiau per tokią teisinę prizmę, kad tokios nuostatos galiojimas neturi nieko bendro su vertybėmis. Tai yra tiesiog diskriminacinio pobūdžio nuostata, kurios mes nerasime vakarietiškų, demokratiškų valstybių teisėje“, – atkreipė dėmesį ji.
Žemaitaitis įvertino KT sprendimą dėl draudimo skatinti LGBTIQ šeimos sampratą: tikrai bus kultūriniai karai
Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina – šis klausimas Seime sukels naujus kultūrinius karus. Anot politiko, įstatymą reikės taisyti, atsižvelgiant į KT išvadą. Tačiau, neabejojo jis, parlamentarams bus sunku rasti kompromisą, kaip turėtų atrodyti naujos redakcijos teisės aktas.
„Tikrai bus kultūriniai karai, tikrai bus nesutarimas, tikrai formuosis Seimo narių pozicijos, kas bus prieš, kas bus už, bus pateikti keletas įstatymo apibrėžimo pasiūlymų. Tai kategoriškai bus pakankamai daug ginčų“, – trečiadienį Eltai sakė R. Žemaitaitis, neabejodamas, kad vienybės trūks ir valdančiosios koalicijos gretose.
„Nebus vienybės. Tikrai galiu tą garantuoti. Jeigu bus pasiūlyta, kad nebūtų ribojama be jokios amžiaus ribos LGBT informacija, tai aš net neabejoju, kad „Nemuno aušra“ vieningai balsuos prieš. O pas socialdemokratus, žinant, kad nuomonės yra skirtingos ir apie tą įstatymą anoje kadencijoje dabartiniai Seimo nariai pasisakinėjo už, tai faktas, kad pas juos bus skilimas“, – kalbėjo jis.
Iš esmės KT sprendimas R. Žemaitaičio nenustebino – anot jo, jau anksčiau KT buvo priėmęs, Seimo nario žodžiais tariant, skandalingą išvadą dėl Stambulo konvencijos.
„Jeigu būtų toks kreipimasis 2000-aisiais metais, tai tokio sprendimo mes neturėtume“, – svarstė jis.
Vis dėlto, atliepiant KT išvadas, R. Žemaitaitis mano, kad tikslingiausia būtų įstatyme numatyti aiškią amžiaus grupę, kurios atžvilgiu išliktų draudimas skleisti LGBTIQ informaciją. Išbraukti Konstitucijai prieštaraujančią įstatymo nuostatą, „aušriečio“ manymu, nebūtų tinkamas sprendimas.
„Klausimas, kokiai amžiaus grupei bus taikomas ribojimas – ar nuo 14 iki 16, ar nuo 16 iki 18 metų. Nepilnamečių apimtis yra iki tol, kol žmogui sueina pilnametystė, arba iki tol, kol žmogus tampa emancipuotas“, – aiškino Seimo narys.
„Seimui bus didelis uždavinys nustatyti, kokiai amžiaus žmonių grupei bus nustatomas toks informacijos pateikimas ir prieinamumas“, – apibendrino R. Žemaitaitis.
Šimonytė įvertino KT sprendimą: vaikų apsauga nuo žalingos informacijos neturi tapti manipuliacijos įrankiu
Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi – vaikų apsauga yra svarbu, tačiau tai negali tapti „manipuliacijų įrankiu“. Politikė nurodo, kad tokia teisėkūra neturi nieko bendro su Vakarų pasauliu.
„Konstitucinis Teismas šiandien priėmė svarbų sprendimą. Kaip žinia, jau anksčiau EŽTT pasisakė dėl atskirų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, tačiau Seimas praėjusioje kadencijoje atsisakė pripažinti, kad įstatymo nuostatos pernelyg „išplaukę“, ir jas taisyti. Tad Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė sprendimą, kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai“, – trečiadienį „Facebook“ paskyroje rašė I. Šimonytė.
„Konstitucinis Teismas pasisakė nuosekliai ir išsamiai. Nieko niekinti nevalia. Nei tradicinės šeimos, nei kitokios šeimos, net jeigu ji nėra sukurta santuokos pagrindu. Tiesiog nevalia niekinti. Bet nevalia į įstatymus rašyti formuluočių, kurios praktikoje reiškia, kad bet kieno pasipiktinimas kuo nors gali automatiškai būti kvalifikuota „niekinimu“. Vaikų apsauga nuo žalingos informacijos – svarbus ir teisėtas tikslas – neturi tapti manipuliacijos įrankiu. Tokia teisėkūra – ne Vakarų pasaulio tradicija. Ji ten, į Rytus, kur bet kas gali užsiskaudinti dėl įžeistų „skriepų“, – dėstė ji.
I. Šimonytė pastebėjo, jog kalbant apie KT išvadą viešojoje erdvėje formuojama nuostata, kad teismas pasisakė, „ar Konstitucijai prieštarauja nuostatos, draudžiančios niekinti šeimos vertybes“. Konservatorė tikina, kad būtent dėl tokių klaidingų pasakymų viešojoje erdvėje „siautėja tie, kurie puikiai žino, kaip dažnai skaitomos yra tik antraštės“.
„Žiū jau galėsi visiems aiškinti, kaip čia tas Konstitucinis Teismas visas vertybes pamynė, paniekino ir dar balažin ką nutarė“, – pažymėjo Seimo narė.
„Tokie dalykai svarbūs. Nes būtent nuo netikslumų randasi terpė manipuliacijoms. O toj terpėj ganosi politikieriai, sėjantys žmonių galvose sumaištį“, – apibendrino ji.
J. Juškaitė apie KT nutarimą: padėjome tašką 15 metų trukusioje negarbingoje istorijos dalyje
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė tikina, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, jog įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, jai nebuvo netikėtas.
„Nutartis buvo tikėtina ir lauktina. Jos turinys labai nenustebino“, – Eltai sakė J. Juškaitė.
„Galvojant apie tai, kad mes gyvename demokratiškoje visuomenėje, demokratiškoje valstybėje, kad mes vis dėlto nesam kokia nors Rusija ar Vengrija, kurioje egzistuoja tokie įstatymai, tai (...) normalu ir tikėtina buvo, kad Konstitucinis Teismas pasisakys taip, kaip ir pasisakė šiandienos nutarime“, – pridūrė ji.
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, KT nutarimas, užkirtęs kelią identiškų bei panašaus turinio įstatymų projektų teikimui, padėjo tašką 15 metų trukusiame negarbingame šalies istorijos etape.
„Aš labai tikiuosi, kad su šituo Konstitucinio Teismo nutarimu mes padėjome tašką 15-os metų negarbingai istorijos daliai, kai mūsų valstybėje dalis mūsų pačių žmonių buvo laikomi žalinga informacija, ir kad nuo čia jau judėsime pirmyn, ir kad prie tokių ar panašių pasiūlymų mes jau nebegrįšime“, – kalbėjo J. Juškaitė.