Interviu „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ E. Kūris papasakojo, kaip susiklostė Vyriausybės mandagumo atsistatydinimo praktika po prezidento rinkimų.
„Nuo 1998 metų, kai KT išaiškino, jog po prezidento rinkimų vyksta tai, kas vadinama mandagumo atsistatydinimu. Nuo tada atrodo viskas yra daugiau ar mažiau aišku. Po prezidento rinkimų įvyksta ne visavertis Vyriausybės atsistatydinimas, o jos įgaliojimų grąžinimas, po kurio prezidentas turi Seimui teikti tą pačią Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kitaip sakant, tai yra ta pati Vyriausybė“, – sakė E. Kūris.
Pasak buvusio KT pirmininko, tuo metu tas nutarimas „buvo tam tikra bomba“.
„Jeigu mes atsiminsime ankstesnę praktiką, kurią visi šiandien kažkodėl užmiršę, tai po pirmųjų prezidento rinkimų, kai buvo išrinktas Algirdas Brazauskas, Bronislovo Lubio Vyriausybė atsistatydino, ir buvo formuojama nauja Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė. Galbūt, dėl to, kad pats B. Lubys sakė, kad jis nori būti Ministru Pirmininku tik trumpai. Jeigu pats žmogus nenori, tai jo, aišku, neteiksi.
Tačiau nuo 1998 metų, tuo metu, kaip atsimenate, buvo ginčai, ar Artūras Paulauskas, jeigu būtų išrinktas, teiktų Gedimino Vagnoriaus kandidatūrą, ir buvo daug nerimo. Tai labai gudrūs žmonės sugalvojo kreipimąsi į KT, ir gavo atsakymą tokį, kokį gavo. Nuo tada praktika pasikeitė, ir šiuo metu visą laiką po prezidento rinkimų yra teikiama to paties ministro pirmininko kandidatūra, kad būtų galima pasitikrinti, ar tas asmuo vis dar turi pasitikėjimą Seime“, – kalbėjo E. Kūris.
Pasak jo, dėl to Premjeras yra nepajudinamas, jeigu Seimo dauguma jį remia toliau, o tai galima pasitikrinti tik balsavimu.
„Sunku įsivaizduoti, kad Seime dauguma būtų išnykusi. Tegul ji ir nedidelė, bet turbūt ji yra. Tai tikėtina, kad ministrė pirmininkė, nebent ji pati nenorėtų, turėtų likti ta pati“, – sakė E. Kūris.
Klausimas dėl ministrų
Kitas klausimas yra, ar pasikeis nors vienas ministras. Čia praktika susiklostė tokia, kad, pasak E. Kūrio, kai kurie ministrai kartais pasikeičia, bet jų būna nedaug.
„Nenoriu apsirikti, bet aš girdėjau labai įdomią formuluotę, ir net žagtelėjau ją išgirdęs per kažkurią žiniasklaidos priemonę. Buvo pasakyta, kad, pasak prezidento patarėjo, po prezidento rinkimų, kai Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus, gali keistis daugiau nei keli ministrai.
Jeigu patarėjas tikrai taip pasakė, tai jis gi buvęs žurnalistas, jis turėtų suprasti, kad žodžiai turi reikšmes ir prasmes. Ką reiškia „daugiau negu keli ministrai“? Daugiau negu keli vis tiek yra keli, o gal jis norėjo pasakyti, kad keliolika? Keliolika tai būtų iš fantastikos srities. Tai reikštų visos Vyriausybės apvertimą“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
Jo vertinimu, mažiausiai vienas naujas ministras privalo atsirasti.
„Tai yra švietimo, mokslo ir sporto ministras, kurio dabar nėra. Negalima teikti Vyriausybės sudėties, kuri būtų ne visa. Nors vienas toks atvejis praeityje yra buvęs, be vienos pavardės. Bet šiaip jau tas ministras turėtų atsirasti“, – teigė E. Kūris.
Pasak teisininko, jeigu pasitvirtintų kalbos, kad to ministro vietą gali užimti kai kas iš dabartinių ministrų, tokiu atveju būtų neužpildyta kita vieta, vadinasi, į ją reikėtų rasti žmogų.
„Tokiu atveju randame dvi pavardes. Bet mažų mažiausia viena nauja pavardė Vyriausybėje turėtų atsirasti. Ar gali būti susitarta, kad bus dar daugiau pakeitimų? Čia yra sudėtingas klausimas, derybų objektas. Manau, kad ministrė pirmininkė su prezidentu šiuo klausimu turėtų rimtai pasikalbėti, ir rasti bendrą sprendimą. Vis tiek jie kartu yra Lietuvos Respublikos vykdomoji valdžia“, – sakė E. Kūris.
Vyriausybės krizės situacija, pasak buvusio KT pirmininko, mąstant valstybiškai, ypač dabartinėje situacijoje, niekam nebūtų naudinga.
„Prezidentas turi įtikinti ministrę pirmininkę, kad jo priekaištai ar dvejonės dėl kurios nors ministro kandidatūros yra pagrįstos. Jis turi turėti solidžius argumentus, ne tik „myliu-nemyliu“, „patinka-nepatinka“. Iš kitos pusės, ministrė pirmininkė irgi turi įtikinti prezidentą, kad tam tikras asmuo turi likti tose pareigose, jeigu kiltų ginčas. Kompromisai visuomet įmanomi, jeigu yra politinė valia. Labai norisi tikėtis, kad ji bus“, – kalbėjo E. Kūris.