Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, naujai steigiamai 11 narių tarybai ir 2 papildomiems etatams tarybos veiklos ir tremtinių grąžinimo į Lietuvą komisijos administravimui 2025-aisiais reiks kiek daugiau nei 176 tūkst. eurų.
VRM atkreipia dėmesį, kad tarybos nariai nebus įstaigoje įdarbinti pagal darbo sutartis – atlygis jiems bus mokamas kaip komisijų nariams, įstatymo nustatyta tvarka.
„Tarybos narių atlygis turės būti nustatomas atsižvelgiant į posėdžiuose dirbtą laiką, pasirengimą ir t.t. Tarybos narių apmokėjimo tvarka bus numatyta Vyriausybės nutarime, kuris turi būti priimtas iki 2024 m. spalio 1 d.“ – teigiama VRM Eltai perduotame komentare.
Nepaisant to, kad pokyčiai įsigalioja nuo spalio 1 d., šiemet papildomų lėšų centrui dar neprireiks, mat rudenį prasidės tik tarybos narių atrankos procesas, atkreipia dėmesį ministerija.
P. Kuzmickienė: LGGRTC direktoriui esu nurodžiusi, kad jo skaičiavimai neteisingi
Viena iš reformos rengėjų, konservatorių frakcijos Seime atstovė P. Kuzmickienė pažymi, kad su A. Bubniu jau yra aptarusi lėšų poreikį tarybos steigimui ir nurodžiusi, jog pirminiai centro vadovo skaičiavimai nėra teisingi, nes tarybos nariai nebus etatiniai LGGRTC darbuotojai.
„Apgailestauju, kad net nurodžius direktoriui, jog jis skaičiavimus atlieka klaidingai – tą klaidą pastebėjau ir nurodžiau jam konkrečiai teisės aktus, pagal kuriuos tarybos atlygis yra skaičiuojamas – viešumoje jis vis vien sąmoningai kalba apie išgalvotą lėšų poreikį. Tai mums visiems kelia klausimą – ar tokios svarbios įstaigos vadovas neišmano įstatymo, ar tyčia klaidina“, – komentuodama Eltai svarstė P. Kuzmickienė.
„Blogiausia, kad direktorius taip gąsdina savo bendruomenę ir darbuotojus. Tai tik gilina tas žaizdas ir kelia klausimų dėl to, kaip jam sekasi vadovauti“, – pridūrė politikė.
Todėl, pasak P. Kuzmickienės, A. Bubnio reiškiamos abejonės ir klaidingi teiginiai kelia įtarimų, kad centro direktorius siekia, jog LGGRTC reformoje numatyti pakeitimai nebūtų įgyvendinti.
„Direktorius ne kartą yra sakęs, kad „diskusijos diskusijomis, bet jei įstatymas bus priimtas, aš jį įgyvendinsiu“. Bet dabar man tenka matyti išsisukinėjimus. Dėl ko labai apgailestauju. Skaičiavimai yra neteisingi ir informacija viešojoje erdvėje yra neteisinga“, – pabrėžė Seimo narė.
„Prie viso to, man atrodo, trūksta vienintelio dalyko – direktoriui vykdyti savo pareigas“, – pridūrė politikė.
Anksčiau šią savaitę LGGRTC direktorius A. Bubnys Eltai komentavo abejojantis, ar pavyks sklandžiai įgyvendinti praėjusią savaitę Seime patvirtinto įstatymo pakeitimus. Jo skaičiavimais, tarybos ir rezistentų teisių komisijos darbo apmokėjimui kitąmet esą prireiks daugiau kaip pusės milijono eurų.
ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę pritarė LGGRTC reformai. Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas. Ją sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo. Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d.
Taip pat numatyta, kad taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be kita ko, naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.
Naujame įstatymo projekte taip pat praplėstas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Seime priimta reforma kėlė nemažai aistrų viešojoje erdvėje. Įstatymo priėmimo dieną prie Seimo piketuoti susirinko apie pusšimtį prieš reformą nusiteikusių aktyvistų, taip pat „Nacionalinio susivienijimo“ partijos atstovų.
