Laisvės partijos istorija: pakilimas, nuosmukis ir mįslingas naujas etapas

2019 metų birželį įkurta Laisvės partija jau kitais metais tapo parlamentine ir dalyvavo formuojant koaliciją. Ne tik ryškią rožinę spalvą pasirinkusi, bet ir garsiai kalbėjusi politinė jėga purtėsi apibūdinimo „kelių klausimų partija“, bet į naują Seimą nepateko. „Delfi“ primena, kokiomis aplinkybėmis buvo įkurta Laisvės partija, kaip jai sekėsi valdžioje ir koks naujas etapas dar laukia.

Nesutarimai Liberalų sąjūdyje

2018 metų rudenį Liberalų sąjūdžio gretose kilo konfliktas, padėjęs pamatus būsimai Laisvės partijai. Tuometinė Seimo narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime atstovė Aušrinė Armonaitė su tuomečiu Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio dėl kilusio konflikto su partijos vadovybe.

Šio nesutarimo priežastis – Vilniaus liberalų skyriaus sprendimas dalyvauti savivaldos ir merų rinkimuose ne su partijos, o su R. Šimašiaus vedamu visuomeniniu komitetu, su juo jis norėjo siekti antrosios kadencijos mero poste.

2016 metų Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis užsitikrino 14 vietų parlamente. A. Armonaitei tai buvo pirmoji kadencija Seime, iš 19 vietos ji partijos sąraše pirmumo balsais buvo pakelta į 6 poziciją.

Tada, 2018 metų pabaigoje, Liberalų sąjūdis vis dar jautė 2016 metų gegužę patirtą smūgį, kai įtarimai kyšininkavimu buvo pateikti tuometiniam partijos vadovui Eligijui Masiuliui. Partija politinės korupcijos byloje buvo kaltinama kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.