T. V. Raskevičiaus kandidatūrą palaikė 91 „laisvietis“, Gražvydos Petrikaitės – 15, Vasilijaus Savino – 11 partijos narių.
„Aš kandidatuoju į pirmininkus, nes esu įsitikinęs, kad Laisvės partija yra ne tik dviejų klausimų, miestų, jaunimo partija, ji yra visos Lietuvos partija. Mūsų bendruomenės principai - pagarba žmogaus orumui, mokslų grįsti sprendimai ir galimybės kiekvienam žmogui veikti yra svarbūs ne tik tiems, kurie šiandien jaučiasi visuomenės paraštėse“, – pristatydamas savo viziją tapus partijos pirmininku kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Liberalios vertybės, Laisvės partijos vertybės gali egzistuoti tik laisvoje visuomenėje. Be šių vertybių mums laisvojo pasaulio slenkstis išliks per aukštas“, – pabrėžė jis.
Šeštadienį vyksta Laisvės partijos narių suvažiavimas, kuriame išrinktas politinės jėgos pirmininkas, taip bus renkami nauji Valdybos, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijų nariai.
Iki suvažiavimo partijai laikinai vadovavo buvęs parlamentaras Vytautas Mitalas.
T. V. Raskevičius pareigose pakeitė po Seimo rinkimų atsistatydinusią Aušrinę Armonaitę. Pasak jo, sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus paskatino augantis naujų politinės jėgos narių skaičius.
Kalbėdamas apie savo, kaip potencialaus pirmininko, siekius, buvęs parlamentaras akcentavo Laisvės partijos matomumo užtikrinimą europinėje, nacionalinėje bei savivaldos politikoje. Pasak jo, „laisviečiams“ būtina ir detali partijos nesėkmės 2024 m. vykusiuose rinkimuose analizė.
Ko sieks Raskevičius?
T. V. Raskevičius sako, kad jo pagrindinė užduotis bus išlaikyti atstovaujamos politinės jėgos matomumą ir aktualumą bei pasiruošti būsimam rinkimų ciklui nuo 2027 m.
„Jaučiu didelę atsakomybė, todėl, kad Laisvės partija anksti politinės partijos veikloje patyrė išbandymą valdžia, politikoje veikdami veikiame pagal taisykles, prisiėmėme politinę atsakomybę, dabar prisiimame politinę realybę“, – žurnalistams Laisvės partijos suvažiavimo metu kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Dabar neįveikus 5 proc. barjero Seimo rinkimuose, mano pagrindinė užduotis bus išlaikyti Laisvės partijos matomumą ir aktualumą, ne tik nacionalinėje, bet ir europinėje, savivaldos lygio politikoje, stiprinti partiją, kad ji pasiruoštų 2027-2029 m. ciklui ir tam padaryti reikės įsivertinti pagrindines priežastis, kaip šiemet vyko rinkimai, kokie buvo pagrindiniai trūkumai, keistini dalykai“, – tvirtino jis ir pažymėjo, kad jo vadovauja partija kolektyviai mokosi iš klaidų, daro išvadas ir grįžta „su nauja jėga“.
Paklaustas, ar Laisvės partija nesvarstys susijungimo su kitomis partijomis, T. V. Raskevičius aiškino, kad jo vadovaujama politinė jėga yra geriausia platforma numatytų idėjų įgyvendinimui.
„Visų pirmiausia prioritetas Laisvės partijos idėjų įgyvendinimui. Šiandien vertinu Laisvės partiją platformą kaip tinkamiausią toms idėjoms Lietuvos politikoje įgyvendinti“, – sakė Laisvės partijos vadovas.
„Dabar mano prioritetas efektyviai veikti Laisvės partijos pirmininkui ir į šiuos klausimus atsakysime 2026 m.“ – paklaustas, kaip įsivaizduoja savo asmeninę politinę ateitį žvelgiant į 2027 m. savivaldos rinkimus, teigė jis.
Šeštadienį naujuoju Laisvės partijos pirmininku dvejų metų kadencijai išrinktas buvęs parlamentaras T. V. Raskevičius, rinkimuose surinkęs daugiau balsų už likusius du kandidatus. Jo pavaduotojais tapo Romualdas Bakutis, Daniel Ilkevič, Deimantė Kačinskienė, Vytautas Mitalas ir Iveta Paludnevičiūtė.
T. V. Raskevičiaus kandidatūrą palaikė 91 „laisvietis“, Gražvydos Petrikaitės – 15, Vasilijaus Savino – 11 partijos narių.
Šeštadienį vyksta Laisvės partijos narių suvažiavimas, kuriame išrinktas politinės jėgos pirmininkas, taip bus renkami nauji Valdybos, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijų nariai.
Iki suvažiavimo partijai laikinai vadovavo buvęs parlamentaras Vytautas Mitalas.
T. V. Raskevičius pareigose pakeitė po Seimo rinkimų atsistatydinusią Aušrinę Armonaitę. Pasak jo, sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus paskatino augantis naujų politinės jėgos narių skaičius.
Kalbėdamas apie savo, kaip potencialaus pirmininko, siekius, buvęs parlamentaras akcentavo Laisvės partijos matomumo užtikrinimą europinėje, nacionalinėje bei savivaldos politikoje. Pasak jo, „laisviečiams“ būtina ir detali partijos nesėkmės 2024 m. vykusiuose rinkimuose analizė.
ELTA primena, kad naujajame Seime Laisvės partija neturi savo atstovų. Politinė jėga neperkopė 5 proc. kartelės daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o trys į antrąjį turą vienmandatėse apygardose patekę „laisviečiai“ nusileido konservatoriams.
Patyrusi pralaimėjimą Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje, buvusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pranešė atsistatydinanti iš partijos pirmininkės pareigų. Vis tik iš pačios partijos politikė trauktis neketina ir tebelieka jos nare.
Laisvės partija naująjį lyderį ir kitus valdymo organus rinks lapkričio 30 d. vyksiančiame neeiliniame suvažiavime.